Naujausios
Kleboniškių kaimo buities muziejaus (Radviliškio r.) medžio meistrai remontuoja vieną svarbiausių Kleboniškių gatvinio kaimo smulkiosios architektūros elementų – tvoras.
Kleboniškių kaime-muziejuje yra visų regionui būdingų (XIX a.–XX a. I p.) rūšių tvoros: žiogrių, statinių, karčių (keturių karčių, trijų karčių, dviejų karčių) bei karčių masyvo tvoros, jas papildo įvairių tipų vartai ir varteliai.
Tvoromis atskirti kiemai, aptverti gėlių darželiai, daržai, sodai, pievos, ganyklos.
Pasak Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorės Lauros Prascevičiūtės, gerojo kiemo, darželio ir sodo tvoros buvo tankios, dažniausiai žiogrių arba statinių, kad nepralystų vištos bei kiti smulkūs naminiai gyvūnai. Daržai ir pakelės aptveriamos retesnėmis, dažniausiai gulstinėmis įvairios konstrukcijos karčių tvoromis. Vartai ir varteliai įrengiami tarp atskirų kiemų, ties įvažiavimais į sodybą.
Paprasti vienvėriai vartai dažniausiai daryti iš horizontalių karčių arba lentų. Gerojo kiemo vartai ir varteliai buvo puošnesni, pagaminti iš tašytų medienos gaminių, dekoratyviai sukalti ar siluetiškai išpjaustinėti. Vartai turėjo ne tik apsauginę, bet ir paprotinę, ritualinę reikšmę.