Naujausios
Kiaulių maras jau guldo šernus
Lietuvoje aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas ant kojų sukėlė ne tik atsakingų tarnybų darbuotojus. Neramias dienas išgyvena ir kiaulių augintojai. Šešiose šalies savivaldybėse paskelbta ekstremali padėtis. Medžiotojams leista šernus medžioti ištisus metus ir raginama iki minimumo sumažinti jų populiaciją.
Ar išgelbės šios priemonės šalį nuo kiaulėms ir šernams mirtinos ligos?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Imamasi priemonių
Pietų Lietuvoje masiškai pradėjus kristi šernams ir nustačius, kad dalis jų krito nuo afrikinio kiaulių maro, Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse įvesta valstybės lygio ekstremali padėtis.
Aplinkos ministerija uždraudė šerti medžiojamus gyvūnus 10 kilometrų zonoje nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos, nes pašarų pilnos šėryklos gali privilioti užsikrėtusių gyvūnų iš kaimyninės Baltarusijos, kur pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai buvo aptikti praėjusių metų vasarą.
Pristatytame šernų populiacijos reguliavimo plane medžiotojams nurodyta šernų populiaciją sumažinti iki 10 procentų, o savivaldybėse, kuriose paskelbta ekstremali padėtis, iššaudyti visus šernus.
Už sumedžiotus ir VMVT pristatytus šernus medžiotojams žadama skirti 250 litų premijas už kiekvieną nušautą gyvūną. Tam gali prireikti apie 6,5 milijono litų. Nepavykus su medžiotojais susitarti gražiuoju, ketinama keisti teisinius aktus ir tada jau kalbėtis teisine kalba.
Būtina laikytis biosaugos reikalavimų
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai irgi skubiai išsiuntinėjo raštus su rekomendacijomis aštuoniems stambiesiems rajono kiaulių augintojams, skerdimu užsiimančiai AB „Kiaulių veislininkystė“ bei rajono Medžiotojų ir žvejų draugijai.
Pasak tarnybos vadovo Alvido Trilikausko, tik itin griežtai prisilaikant biologinio saugumo priemonių, galima tikėtis, kad užkratas neplis toliau.
Todėl visų kiaulių augintojų prašoma sugriežtinti biologinio saugumo priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose: užtikrinti, kad į kiaulių laikymo patalpas nepatektų pašaliniai žmonės bei gyvūnai, uždrausti darbuotojams lankytis kiaulių laikymo patalpose, jei jie per praėjusias 48 valandas lankėsi kitose kiaulių, šernų, šernakiaulių laikymo vietose, šernų medžioklėse ar jų pirminio apdorojimo vietose, skerdyklose, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo vietose.
Kiekvienai transporto priemonei turi būti atlikta individuali dezinfekcija su medžiagomis, skirtomis būtent afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui;
Kiaulių ūkiuose turi būti nuolat stebima laikomų kiaulių sveikatos būklė bei sustiprinta kiaulių gaišenų tvarkymo kontrolė.
AB „Kiaulių veislininkystė“ irgi rekomenduota dezinfekuoti visas į teritoriją atvažiavusias mašinas, pasirūpinti, kad teritorijoje nebūtų pašalinių.
Medžiotojams tarnybos darbuotojai rekomenduoja sumedžiotus šernus tvarkyti tik pirminio apdorojimo aikštelėse, paimti kraujo ir organų mėginius laboratoriniams tyrimams, šalutinius gyvūninius produktus naikinti sumetant į sandarias gyvūninių atliekų duobes, o sumedžiotų šernų skerdenas laikyti izoliuotose patalpose, kol bus gauti Afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Taip pat reikalaujama, kad medžioklėse nedalyvautų medžiotojų iš kitų rajonų.
Visų atsargumo priemonių turėtų imtis ir pavieniai kiaulių augintojai.
Darys viską, ko reikės
Rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Algirdas Fergelis „Mūsų kraštui“ sakė, kad rajone yra 15 draugijai priklausančių būrelių, kuriuose vidutiniškai yra po 40 narių, ir dar apie 5 nedidelius klubus. Kiek rajone priskaičiuojama šernų, A. Fergelis negalėjo pasakyti. Esą jų skaičius nuolat kinta, yra teritorijų, kur jų daugiau, yra – kur mažiau. Bet, pasak pirmininko, mūsų rajonas per daug neišsiskiria iš kitų.
Pasak A. Fergelio, visi draugijos medžiotojai žino apie susidariusią situaciją ir jau pradėjo dažnesnes medžiokles.
„Mes patys esam suinteresuoti, kad į mūsų miškus neįsisuktų maras, ką lieps, tą ir darysim“, – sakė draugijos vadovas.
Vienas stambiausių kiaulių augintojų rajone – Aukštelkų seniūnijoje veikiančios žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius sakė, kad kiaulių augintojai kol kas laukia, kas bus toliau ir prisilaiko visų veterinarijos tarnybų nurodymų.
„Bet mes turim eiti į tvartus, turim šerti gyvulius, išvežti kiaules – migracija yra pakankamai intensyvi. Pašarai irgi atvežami iš įvairių vietų. Visa tai didina pavojų užsikrėsti“, – sakė E. Adomavičius.
„Gražionių bekonas“ apie 80 procentų užauginamos produkcijos realizuoja Šiauliuose, todėl, anot vadovo, jiems nėra pavojaus, kad, užsidarius Rusijos ir Baltarusijos rinkai, kiaulių nebus kam parduoti. Kitiems augintojams svarbu, kad neužsidarytų Lenkijos ir Latvijos rinka.
Visų svarbiausia, pasak E. Adomavičiaus, kad maras neįsisuktų į fermas. Jei tai atsitiktų, turėtų praeiti 3-4 metai, kol vėl viską būtų galima pradėti iš pradžių.
„Šiuo metu įsivažiuoti ligai yra nemažai palankių aplinkybių – šaltis, kuriam virusas yra atsparus, o dezinfekcinės medžiagos veikia silpniau. Minusas yra ir tai, kad mes apie šią ligą žinome tik teoriškai ir apie ją postringaujame tik iš knygų“, – minusus vardijo E. Adomavičius.
Kainos pokyčių, pasak vadovo, jų bendrovė kol kas nepajautė – jau suderėta: jos bus tokios pat ir kitą savaitę.
Autorės nuotr.
MARAS: Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius sako, jog svarbiausia, kad kiaulių maras neįsisuktų į fermas. Tuomet tektų sunaikinti visas kiaules.
PAVOJUS: Afrikinis kiaulių maras mirtinai pavojingas kiaulėms, šernams, šernakiaulėms. Žmonėms jis nepavojingas.