Naujausios
RADVILIŠKIO RAJONE
Ketvirtį amžiaus trykštančios „Versmės“ dainos
Ketvirtį amžiaus gyvuojantis Radviliškio rajono tremtinių ir politinių kalinių choras „Versmė“ stiprus ne tik savo repertuaru, bet ir žmonėmis, prieš kelis dešimtmečius praėjusiais tremties baisumus. Choras pelnė ne vieną apdovanojimą, yra vertinamas kaip vienas stipriausių tremtinių chorų šalyje.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Tarp pagrindinių užduočių – choro įkūrimas
Choro „Versmė“ įkūrėja, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Stasė Janušonienė lenkia pirštus: nuo pat įkūrimo, tai yra, jau 25-erius metus, chore dainuoja tik penki choristai. Tai ji pati, Algis Juozaitis, Olė Plungienė, Aurelija Norvaišienė ir Vladislava Barakauskienė.
Ne vienas choristas jau iškeliavęs Anapilin: „To nebėra, to nebėra...“, – skaičiuoja.
„Kai tapau skyriaus pirmininke, sau išsikėliau tris uždavinius: pažymėti Minaičiuose, Miknių sodyboje, vietą, kurioje vyko Lietuvos partizanų suvažiavimas ir buvo priimta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija, partizanų žūties vietą Legečių miške ir įkurti tremtinių chorą.
„Pradžioje į chorą buvo kviečiami tik tremtiniai ir jų šeimos. Alfonsas Litinskas daug metų dainavo, jis padėjo sukviesti ir kitus – jau iškeliavusią Anapilin Lionginą Bružienę, kuri pasikvietė draugę Onutę Sedelskienę. Taip vienas prie kito ir susibūrėme“, – choro kūrimosi ištakas prisiminė S. Janušonienė.
Ir tik tada, kai chorui pradėjo vadovauti Zenona Zakienė, į choristų gretas buvo pradėti kviesti ir kiti norintys.
Ilgametė choro koncertmeisterė Asta Minciuvienė mano, kad toks atsinaujinimas padėjo chorui išgyventi tiek metų, sustiprino jį.
„Pradžioje neturėjome net koncertinių rūbų – koncertavome su skolintais iš Radviliškio mašinų gamyklos, kurioje dirbo A. Litinskas, choro. Rūbai vienam buvo nutįsę, kitam per ilgi, bet nė vienam tai nekliuvo: taisėme, vilkomės ir dainavome“, – pasakoja S. Janušonienė.
Choristus repetuoti įsileido V. Kudirkos mokykla, vėliau – Radviliškio kultūros namai, tačiau pastarieji didžiosios salės choristams neužleido – jiems tekdavo dainuoti veidrodžiais apsuptoje choreografijos salėje.
„Tai dabar mes jau esame vertinami, mus ne tik įsileidžia repetuoti geromis sąlygomis, bet padeda organizuoti mūsų šventes, sulaukiame paramos mūsų kelionėms“, – sako choro įkūrėja.
Per 25-erius gyvavimo metus chorui vadovavo keturi vadovai – Vaidotas Lesickas, Zenona Zakienė, Laimutė Vaitiekūnienė ir šiuo metu – Rasa Gasiūnienė. Choras pelnė ne vieną apdovanojimą, yra vertinamas kaip vienas stipriausių tremtinių chorų šalyje.
Dainomis dalijasi su visais
Susibūręs 1993 metų vasarį, tų pačių metų lapkritį, Lietuvos kariuomenės dieną, choras jau koncertavo Šeduvos kultūros namuose.
Šiandien choras turi savo vėliavą, kurioje – iš lakštingalos širdies trykšta kraujo versmė. Turi ir savo himną – juo vadina repertuare esančią dainą apie tremtį „Versmė“.
Choro repertuaras gana platus. Per visą gyvavimo laikotarpį choristai parengė per 100 įvairaus turinio ir sudėtingumo dainų. Daugelyje iš jų atsispindi tremties sunkumai, Tėvynės meilė ir ilgesys.
„Turime ne tik liūdnų dainų. Mūsų repertuaras toks, kad galime dainuoti ne tik tremtinių susibūrimuose. Dainuojame adventiniuose vakaruose, esame pasaulio lietuvių dainų švenčių, tremtinių dainų švenčių, valstybinių švenčių renginiuose. Koncertuojame tikrai nemažai. Esame „pašventinę“ daugumą rajone pastatytų paminklinių akmenų. Kur kviečia, ten ir dalyvaujame“, – juokiasi koncertmeisterė Asta, o S. Janušonienė prisimena – kai jie koncertavo lietuvių bendruomenei Seinuose, kunigas alkūne braukė nuo akių ašaras.
Muzikos pedagogė A. Minciuvienė džiaugiasi, kad „Versmės“ choristai yra ne tik pareigingi, bet ir smalsūs – kasmet kartu vykstama į keliones, pažiūrėti kokį spektaklį, koncertą. Visada pasveikinami choro jubiliatai.
Anot S. Janušonienės, chore visada laukiami jauni balsai. Šiuo metu chore dainuoja per 30 dainininkų. Yra metų, kai jų buvo per 50.
„Versmė“ yra išleidusi tris kompaktines plokšteles, kuriose įrašyta tremties, partizanų ir Lietuvai skirtų dainų. 2009 metais buvo išleista tremties dainų kompaktinė plokštelė „Mūsų godos dainose sudėtos“, po metų – partizanų dainų kompaktinė plokštelė „Miškas brolelis buvo mums“, dar po metų – dainų, skirtų Lietuvai, kompaktinė plokštelė „Tai gimtoji Lietuva“.
Autorės nuotr.
Šiandieninėje „Versmėje“ dainuoja ne tik tremtiniai ir jų šeimų nariai – choras laukia visų norinčių.
Choro įkūrėja Stasė Janušonienė jame dainuoja nuo pat jo ištakų.
Ilgiausiai, daugiau nei dešimtmetį, chorui vadovavusi Laimutė Vaitiekūnienė austomis juostomis pagerbė choro vadovus bei veteranus.
Asmeninė nuotr.
Tik įsikūręs, choras „Versmė“ nebuvo gausus. Vėliau choristų gretos augo.