Naujausios
Kertinės buveinės saugo nykstančias rūšis
Tytuvėnų miškų urėdijos miškuose yra išskirti 7136 hektarai (36 procentai bendro ploto) specialios paskirties bei apsauginės kategorijos miškų. Tačiau daugumoje iš jų leidžiami tam tikri kirtimai, šalinami seni ir džiūstantys medžiai bei stambios medienos liekanos. Todėl kyla pavojus išnykti daugeliui miškuose gyvenančių organizmų. Sprendžiant šią problemą buvo sukurta kertinių miško buveinių koncepcija ir parengta jų inventorizacijos metodika.
Tytuvėnų miškų urėdijos miškuose, atlikus inventorizaciją, išskirta 41 kertinė miško buveinė ir šešios potencialios buveinės, kurių bendras plotas sudaro daugiau kaip 209 hektarus.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
kelme@skrastas.lt
30 kertinių miško buveinių tipų
Pasak Tytuvėnų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Valdo Gasiūno, kertines miško buveines reikia išsaugoti dėl jų unikalumo ir savitumo. Natūralus miško plotas sudaro ne tik tinkamas sąlygas retoms ar nykstančioms rūšims, bet ir sukuria išskirtinius kraštovaizdžio elementus. Kertinėse miško buveinėse žmogaus nepaliesti stūkso akmenys, teka šaltiniai, kitos vandens tėkmės, natūraliai susiformuoja griovos, šlaitai, smėlio kopos.
Teritorijos, kurios palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertinėmis miško buveinėmis, vadinamos potencialiomis.
Pasak Tytuvėnų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Valdo Gasiūno, paprasčiausiai ir suprantamiausiai kertines miško buveines apibūdinti kaip nepažeistų miškų plotus, kuriuose aptinkama retų, pažeidžiamų arba nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių.
Žmogui iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia vietovė – paprasčiausiai apleistas miškas. Tačiau, V. Gasiūno tvirtinimu, taip tikrai nėra. Tokie plotai susidarę natūraliai ir yra puikiausios vietos retoms ir nykstančioms rūšims, dažniausiai įrašytoms į Lietuvos raudonąją knygą. Kertinėse buveinėse auga kerpės, samanos, grybai, moliuskai. Todėl buveines reikia saugoti, nevykdyti jose jokios ūkinės veiklos, nes retos, nykstančios rūšys ilgai neišlieka miškuose, kuriuose šeimininkauja žmonės. „Reikia daug laiko kertinei miško buveinei atkurti“, – pažymėjo V. Gasiūnas.
Lietuvoje pagal esančias vertybes (kertinius kraštovaizdžio, biologinius elementus, miško tipus) yra išskiriama 30 kertinės miško buveinės tipų. Prie pagrindinių kertinių buveinių priskiriami sausi ir vidurinio drėgnumo spygliuočių ir mišrūs miškai, sausi ir vidutinio drėgnumo lapuočių miškai, šlapieji miškai. Prie kertinių miško buveinių, susijusių su kraštovaizdžio elementais, priskiriami vandens telkinių pakrančių šlaitai, lėkšti vandens telkinių krantai, nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse, šlaitai, raguvos. Kertinės miško buveinės gali būti ir gaisravietės, medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos, net pavieniai medžiai milžinai arba tokių medžių grupės, seni parkai.
Kertinės miško buveinės – apie 1,2 procento miškų
Prieš 13 metų Lietuvoje kertines miško buveines inventorizuoti pradėjo bendra Švedijos ir Lietuvos specialistų darbo grupė. Kol buvo atlikta inventorizacija visuose šalies miškuose, nepriklausomai nuo nuosavybės ir apsaugos režimo, praėjo penkeri metai. Paaiškėjo, jog tuo metu Lietuvoje kertinės miško buveinės užėmė apie 1,2 procentus visų miškų ploto.
Naujausiais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau negu 9 tūkstančiai kertinių miško buveinių, didžioji dalis – valstybiniuose miškuose. Privačiuose miškuose skaičiuojama apie 2 500 buveinių. Bendras kertinių buveinių plotas siekia beveik 27 tūkstančius hektarų.
Kiekviena kertinė buveinė – unikali
Kiekviena kertinė buveinė, pasak Tytuvėnų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Valdo Gasiūno, unikali, ją nustato tik specialiai parengti ekspertai ir tik lauko sąlygomis, remdamiesi kertinės miško buveinės apibrėžimu ir inventorizacijos metodika. Pagal šią metodiką kertinių miško buveinių inventorizacija atlikta ir Tytuvėnų miškų urėdijos miškuose. Išskirta 41 kertinė miško buveinė ir šešios potencialios buveinės, kurių bendras plotas sudaro daugiau kaip 209 hektarus.
Urėdijoje išskirti keli kertinių miško buveinių tipai. Yra ir plačialapių miškų, ir medžių milžinių bei jų grupių, ir upelio šlaitų, nemažai šlapiųjų juodalksnynų.
Buveinių biologinėms vertybėms išsaugoti būtina nešalinti sausuolių ir medienos liekanų, nesausinti, saugoti stambius lizdus, nustatyti apsaugos zonas.
Už apsaugą – išmokos
Kertinių miško buveinių yra ir privačiuose miškuose.
Pagal praėjusio finansinio laikotarpio 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programą privačių miškų savininkai, kurių valdose yra kertinės miško buveinės, galėjo gauti išmokas už buveinių saugojimą. Išmokos siekė daugiau kaip 900 litų už kertinės miško buveinės hektarą.
Šiemet Žemės ūkio ministras įsakymu patikslino paraiškų 2014 metams priėmimo grafiką. Nustatyta, kad šiais metais miškininkai galėjo teikti paraiškas pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
Išmokos mokamos kasmet, septynerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos.
Autorės nuotr.
BUVEINĖS: Kertinės miško buveinės gali būti ir pavienis medis milžinas, ir žmogaus nepaliesti akmenys.