Kelmės teatre – režisieriaus iš Gruzijos premjera

Kel­mės teat­re – re­ži­sie­riaus iš Gru­zi­jos prem­je­ra

Šian­dien Kel­mės ma­ža­ja­me teat­re įvyks iš Gru­zi­jos at­vy­ku­sio re­ži­sie­riaus Tur­gay Ve­li­za­de re­ži­suo­tų A. Če­cho­vo „Pirš­ly­bų“ prem­je­ra.

Spek­tak­lis, ku­ria­me vai­di­na Kel­mės ma­žo­jo teat­ro ak­to­riai, pa­sta­ty­tas per mė­ne­sį. Re­ži­sie­rius pa­tir­tį Lie­tu­vo­je pa­nau­dos sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je apie imp­ro­viza­ci­jos me­ną sce­no­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Prem­je­ra – per mė­ne­sį

Teat­re daug veiks­mo. Ak­to­riai ma­tuo­ja­si ką tik di­zai­ne­rės In­gos Šveis­tie­nės baig­tus kur­ti kos­tiu­mus. Ad­mi­nist­ra­to­rė ban­do ak­to­riams prie kos­tiu­mų pri­tai­ky­ti apa­vą. Sa­lė­je, ant grin­dų, jau gu­li da­lis dai­li­nin­ko And­riaus Se­sels­ko su­kur­tų de­ko­ra­ci­jų.

Iki prem­je­ros li­ko tik sa­vait­ga­lis ir dar vie­na die­na. Ta­čiau re­ži­sie­rius Tur­gay Ve­li­za­de – ra­mus, pa­si­ti­ki ak­to­riais.

„Ko­lek­ty­vas la­bai ge­ras, teat­ras – kom­pak­tiš­kas. Vi­si čia la­bai my­li teat­rą. Ak­to­riai – ta­len­tin­gi. Nors ir jau­ni, bet mąs­tan­tys, ge­ban­tys ana­li­zuo­ti, in­te­lek­tua­lūs. Kar­tais Gru­zi­jos teat­ruo­se pa­sta­ty­ti spek­tak­lį bū­da­vo sun­kiau, nes nea­ti­tik­da­vo au­ra“, – ge­rų žo­džių kel­miš­kiams ne­gai­li re­ži­sie­rius.

Tbi­li­sio vals­ty­bi­nia­me Azer­bai­dža­no teat­re dir­ban­tis Tur­gay į Lie­tu­vą at­vy­ko sau­sio vi­du­ry­je. At­si­ve­žė da­lį krai­čio, rei­ka­lin­go pa­sta­ty­mui: mu­zi­ką, sce­nog­ra­fi­jos es­ki­zus. Be­li­ko kib­ti į dar­bą. Dai­li­nin­kas tę­sė sce­nog­ra­fi­jos kū­ri­mo dar­bus. Di­zai­ne­rė rū­pi­no­si kos­tiu­mais. Ak­to­riai re­pe­ta­vo. Vaid­me­nis ku­ria Kel­mės ma­žo­jo teat­ro rež­sie­rius ir va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­mo­nas, ak­to­riai Ar­min­da Lėš­čiū­tė ir Ar­man­das Laz­daus­kis.

Kel­mės ma­žo­jo teat­ro va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­mo­nas sa­ko, jog spek­tak­lį pa­sta­ty­ti per mė­ne­sį ne­bu­vo sun­ku: „Re­ži­sie­rius at­vy­ko pui­kiai pa­si­ruo­šęs, iki smulk­me­nų „įkan­dęs“ me­džia­gą, to­bu­lai su­vok­da­mas A. Če­cho­vą. Tai bus kla­si­ki­nis pa­sta­ty­mas.“

Pa­tir­tis Kel­mė­je su­guls į di­ser­ta­ci­ją

Tbi­li­sio vals­ty­bi­nio Azer­bai­dža­no teat­ro re­ži­sie­rius Tur­gay Ve­li­za­de jau penk­tą kar­tą Lie­tu­vo­je. Šį­kart ten­ka iš­ban­dy­mas ne tik įtemp­tu dar­bu, per mė­ne­sį pa­sta­ty­ti spek­tak­lį, bet ir žie­ma. Oro tem­pe­ra­tū­ra Gru­zi­jo­je ir Lie­tu­vo­je ski­ria­si 25 laips­niais: ten plius 15, čia mi­nus 10.

Ta­čiau re­ži­sie­rius sa­ko, jog jį su­šil­do žmo­nių drau­giš­ku­mas.

Tur­gay kaip re­ži­sie­rius ir kaip eks­per­tas yra da­ly­va­vęs ke­liuo­se teat­rų fes­ti­va­liuo­se Lie­tu­vo­je. Čia su­si­pa­ži­no su Kel­mės ma­žo­jo teat­ro rež­sie­riu­mi Al­gi­man­tu Ar­mo­nu. Tuo­met gi­mė min­tis pa­dir­bė­ti Kel­mės ma­ža­ja­me teat­re.

Ak­to­riaus ba­ka­lau­ro ir rež­isie­riaus ma­gist­ro dip­lo­mus tu­rin­tis Tur­gay da­bar ra­šo dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją apie imp­ro­vi­za­ci­jos me­ną. Jo­je pa­nau­dos ir Kel­mė­je su­kaup­tą pa­tir­tį. Pa­tir­tį rež­sie­rius pra­plės ir sta­ty­da­mas spek­tak­lį Len­ki­jo­je.

Kel­mės ma­žo­jo teat­ro va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­mo­nas įsi­ti­ki­nęs, jog bend­ra­dar­bia­vi­mas su ki­tų ša­lių rež­sie­riais nau­din­gas ir Kel­mės teat­rui. Tai įne­ša nau­jo vė­jo.

Spek­tak­lius ga­li­ma sta­ty­ti ir gat­vė­je

– Ka­dan­gi į Lie­tu­vą at­vy­ko­te jau penk­tą kar­tą, tur­būt pa­tin­ka mū­sų ša­lis?

– Per tuos pen­kis vi­zi­tus ap­va­žia­vau pu­sę Lie­tu­vos. Pa­tin­ka nuo­sta­bi Lie­tu­vos gam­ta, drau­giš­ki, kū­ry­bin­gi žmo­nės. O va­sa­rio 13 -ąją Lie­tu­vo­je, Kel­mė­je, gims nau­jas ma­no kū­ry­bos kū­di­kis – prem­je­ra pa­gal A. Če­cho­vo „Pirš­ly­bas“. Ti­kiuo­si, jog jis il­gai ir sėk­min­gai gy­vens, nes pa­lik­siu jį pa­ti­ki­mo­se Al­gi­man­to Ar­mo­no ran­ko­se.

Gai­la, kad ši­kart trum­pai te­ko pa­bū­ti Lie­tu­vo­je. Esu dė­kin­gas ak­to­riams ir teat­ro va­do­vui, kad dir­bo­me kaip vie­nas kumš­tis. Iš­va­žiuo­ti šiek tiek liūd­na. Ta­čiau spa­lio mė­ne­sį vėl bū­siu Lie­tu­vo­je.

– Jūs dir­ba­te di­de­lia­me sos­ti­nės teat­re. Ar ne­trik­dė ne tokios ge­ros Ma­žo­jo teat­ro są­ly­gos?

– Mū­sų teat­ras di­des­nis tik ga­ba­ri­tais. Są­ly­gos nė­ra la­bai svar­bu. Sta­ty­ti spek­tak­lius ga­li­ma ir gat­vė­je. Ma­žes­nės erd­vės Kel­mės teat­re nė­ra kliū­tis. Svar­biau­sia kad ge­rai dir­ba ak­to­riai.

– Kaip gy­ve­na Gru­zi­jos teat­ra­lai? Ar spau­džia ma­te­ria­li­nės pro­ble­mos?

– Mū­sų teat­rą fi­nan­suo­ja vals­ty­bė. Kar­tais ran­da­me ir pri­va­čių rė­mė­jų. Ži­no­ma, vi­sa­da no­rė­tų­si dau­giau. Ta­čiau ma­nau, kad vals­ty­bė pa­kan­ka­mai ir pro­tin­gai in­ves­tuo­ja į teat­rų vys­ty­mą­si.

Gru­zi­jo­je daug vals­ty­bi­nių teat­rų. Vei­kia azer­bai­dža­niečių, ar­mė­nų, ru­sų, gru­zi­nų vals­ty­bi­niai teat­rai. Yra, ži­no­ma, ir pri­va­čių. Ma­nau, jog Gru­zi­jos teat­rų mo­kyk­la – vie­na iš įdo­mes­nių mo­kyk­lų.

Ak­to­riai gy­ve­na nor­ma­liai. Ži­no­ma, iš to­kio dar­bo mi­li­jo­nie­riu­mi ne­tap­si. Bet nor­ma­liam pra­gy­ve­ni­mui at­ly­gi­ni­mų už­ten­ka.

Aš as­me­niš­kai ver­ti­nu ir gau­na­mą dva­si­nį pe­ną. Kai dir­bu mėgs­ta­mą dar­bą, jau­čiuo­si taip tar­si il­sė­čiau­si ir gau­čiau at­ly­gi­ni­mą. Tai nau­din­go ir ma­lo­naus de­ri­nys.

Au­to­rės nuo­tr.

Iš Gru­zi­jos at­vy­kęs jau­nas re­ži­sie­rius Tur­gay Ve­li­za­de (de­ši­nė­je) ir akto­riu­mi jo spek­tak­ly­je ta­pęs Kel­mės ma­žo­jo teat­ro va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­mo­nas su­ra­do bend­rą kal­bą.

Ge­ne­ra­li­nė An­to­no Če­cho­vo ko­me­di­jos „Pirš­ly­bos“ re­pe­ti­ci­ja.

Tbi­li­sio vals­ty­bi­nio Azer­bai­dža­no teat­ro re­ži­sie­rius Tur­gay Ve­li­za­de jau penk­tą kar­tą lan­ko­si Lie­tu­vo­je. Vi­si vi­zi­tai – kū­ry­bi­niai.