
Naujausios
Kelmės savivaldybė kovos prieš smurtą
Kelmės rajono savivaldybė įtraukta į nacionalinį projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“, kurio tikslas – mažinti smurtą prieš moteris.
Kelmės ir Ukmergės savivaldybės pasirinktos kaip pilotinės. Jos sukurs institucijų bendradarbiavimo smurto prieš moteris mažinimo srityje algoritmą ir paskleis gerąją patirtį visoje šalyje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Parinktos pažangios savivaldybės
Praėjusį antradienį Kelmės rajono savivaldybėje ir Policijos komisariate lankėsi nevyriausybinės organizacijos Lygių galimybių centro plėtros ekspertė, humanitarinių mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė. Feministe tituluojama 51 metų moteris drauge su kolege Vilana Sitirovič pristatė 30 mėnesių trukmės projektą, kuriuo bus siekiama sumažinti smurtą prieš moteris.
Lygių galimybių plėtros centras kartu su partneriais Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lietuvos policijos mokykla – šių metų sausio mėnesį pradėjo įgyvendinti projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“.
Iniciatyvos tikslas sukurti ir įdiegti koordinuoto tarpinstitucinio atsako į smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje sistemą, siekiant užtikrinti nukentėjusių nuo smurto moterų saugumą ir smurtautojų atsakomybę už savo veiksmus.
Kaip asocijuoti partneriai pasirinkti Teisingumo ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, Kelmės ir Ukmergės savivaldybės, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.
Viešnios tvirtino, jog dalyvauti projekte pakviestos pažangios ir atviros savivaldybės, kuriose gerai dirba policijos komisariatai. Jos parengs modelį, pagal kurį ateityje su smurtu kovos ir kitos šalies savivaldybės.
Svarbiausia – pripažinti smurtą
Savivaldybėje kovodamos su smurtu artimoje aplinkoje turėtų bendradarbiauti Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyrių, Socialinių paslaugų centro, Policijos komisariato, Probacijos tarnybos specialistai.
Ypatingas dėmesys atkreiptas į medikus. M. Jankauskaitė pabrėžė, jog kovojant su smurtu ypač svarbus medikų vaidmuo. Policija apie smurtą artimoje aplinkoje ne visuomet sužino. Tuo tarpu į medikus sužalota moteris neretai kreipiasi. Jeigu gydytojui kyla įtarimas, kad pacientė yra patyrusi smurtą, jis privalėtų apie tai pranešti kitoms tarnyboms. Projektas įgalins medikams įteikti tam tikrus instrumentus, kad smurto aukos būtų lengviau atpažįstamos.
Susitikime dalyvavę Savivaldybės atstovai tvirtino, jog į projektą būtina įtraukti ir mokyklų socialinius darbuotojus. Jie taip pat yra pirmieji, kurie gali pajusti, jog moksleivio šeimoje smurtaujama. Kartais vaikas apie tai gal pasakys pats, kartais tik duos suprasti, o kartais pedagogas tiesiog pajus, kad mokinys į mokyklą atėjo nemiegojęs, nepavalgęs, nešvarus, o gal ir sumuštas, ir būtinai aiškinsis, ar priežastis nėra smurtas artimoje aplinkoje.
Projektas orientuotas į smurtą prieš moteris. Tačiau, pasak jo koordinatorių, dažniausiai šeimoje ir kenčia moteris. Jeigu ji leidžiasi skriaudžiama, dažniausiai nuo smurto neapsaugomi ir jos vaikai.
Visuomenė neretai linkusi pateisinti vyro ar sugyventinio smurtą prieš moterį. Sakoma, jog rankos pakėlimas yra smulkmena, nieko tokio nenutinka. Tačiau tas „nieko tokio“, pasak projekto koordinatorių, greitai išauga į skaudžias nelaimes. Joks smurtas nepateisinamas.
Lietuvoje pripažinti, jog tavo šeimoje smurtaujama, vis dar laikoma gėda. Smurto slėpimas laikomas savotiška gynybos strategija. „Gėda smurtautojui, o ne jo aukai“, – sakė Vilana Sotirovič.
Vyks mokymai
Kad gyventojai visa tai įsisąmonintų, vyks mokymai, lektoriai skaitys paskaitas, bus rengiami susitikimai su bendruomenėmis.
Bus sukurtas pavojaus vertinimo klausimynas. Pateikus maždaug 15 klausimų, ar smurtautojas teistas, ar dažnai smurtauja ir kt., bus nustatomas pavojingumo laipsnis. Jei jis didelis, privalės susijungti visos institucijos.
Vaiko teisių skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė iškėlė problemą, jog pildant klausimyną institucijos gali žinoti ne visus dalykus apie smurtautoją, pavyzdžiui, kad jis teistas. Reikėtų priėjimo prie duomenų bazių.
Autorės nuotr.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė (iš kairės) ir jos kolegė Vilana Sotirovič Savivaldybės specialistams pasakojo, kaip bus vykdomas projektas, į kurį Kelmės rajono savivaldybė įtraukta kaip pilotinė. (Dešinėje – Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Genutienė.)