Naujausios
Kelmės rajone daugėja verslo
Per praėjusius metus Kelmės rajone užregistruoti 27 nauji verslo subjektai. Veiklos atsisakė ir išsiregistravo 15. Verslo imtis kelmiškius dažniausia skatina patirtis kitoje įmonėje. Paplušėjęs pas darbdavį, žmogus pagalvoja: „O kuo aš prastesnis už jį.“
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Darbas sunkesnis – pelnas mažesnis
Kelmės turizmo informacijos ir verslo centro direktorė Vilija Virbickė pasakoja, jog rajono verslininkų pelnas palyginti su užpraėjusiais metais, pernai sumažėjo. Mažėja gyventojų. Tuo pačiu mažėja ir vartotojų.
Verslininkai tvirtina, jog dirbti tenka kaskart vis daugiau, o uždarbis – kaskart vis mažesnis.
Nepaisant mažų pelnų, vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia kurti verslą.
Vien pastarosiomis dienomis užregistruotos kelios naujos įmonės. Viena prekiaus su Europos šalimis. Kita steigs parduotuvę kaime. Trečioji teiks laidojimo paslaugas.
Imtis verslo jaunus žmones skatina noras laisvai veikti. Vystydamas patinkančią veiklą pats gali priimti sprendimus. Pats atsakai už nesėkmes ir pats mėgaujiesi, jeigu pasiseka. Pats naudojiesi sėkmės vaisiumi pelnu.
Būtent tokius motyvus, pasak V. Virbickės, dėsto įmones kuriantys jauni žmonės.
Drąsos įgyja bendraamžių įmonėse padirbėję jauni žmonės. Pamatę, jog verslas – tai galimybė, ir suvokę, jog patys sugebėtų ne blogiau suktis už darbdavį, jie imasi veiklos.
Kai kurie kelmiškiai savo įmones kuria parsivežę idėjų iš užsienio.
Skatina galimo verslo įvairovė
Ne dirbti svetimiems, o pačiam kurti verslą daugelį paskatina ir padidėjusios galimybės. Pavyzdžiui, net neturint jokio įstatinio kapitalo galima imtis verslo, įkuriant mažąją bendriją. Tokių Kelmės rajone yra keturios. Tai panašus į uždarąją akcinę bendrovę darinys. Tačiau reikalavimai jam supaprastinti. Supaprastinta buhalterija. Bendrovės vadovas gali būti neįdarbintas. Už jį turi būti tik mokamos būtinos įmokos „Sodrai“ bei Ligonių kasai.
384 rajono verslininkai turi verslo liudijimus. 323 vykdo individualią veiklą. Yra 521 individuali įmonė.
Rajone įsteigta 216 uždarųjų akcinių bendrovių ir keturi didelių bendrovių filialai. Veikia 27 žemės ūkio bendrovės, 22 viešosios įstaigos.
Užregistruotos 183 nevyriausybinės organizacijos.
Pagal verslo rūšis rajone dominuoja prekyba ir paslaugos.
Padeda Verslo centras
Paspirtį verslininkams suteikia Kelmės turizmo informacijos ir verslo centras. Beveik prieš ketverius metus šį centrą iš Ūkio ministerijos į savo globą perėmė rajono Savivaldybė. Iš biudžeto šiai viešajai įstaigai metams skiriama 39 tūkstančiai litų.
Už biudžeto paramą rajono verslininkams rengiamos diskusijos, konferencijos, posėdžiai, siunčiama informacija apie mokymus, susitikimus, paskaitas.
„Savivaldybės skiriamos sumos mums išsilaikyti užtektų tik šiek tiek ilgiau negu vieną ketvirtį, – sako V. Virbickė. – Centre tėra du etatai: direktorės ir buhalterės. Kalbama apie turizmo vadybininko etato steigimą. Bet jam tikrai neturėtume lėšų. Nebent Savivaldybė skirtų papildomai.
Daug kainuoja patalpų išlaikymas, telefonai, internetas, kanceliarinės prekės. Kai rengiame mokymus verslininkams reikia samdyti lektorius. O aštuonios lektoriaus darbo valandos kainuoja nuo 600 iki kelių tūkstančių litų. Todėl privalome verstis komercine veikla. Rengiame ir administruojame projektus. Steigiame įmones.“
Iš papildomos veiklos Turizmo ir verslo informacijos centras uždirba apie 80 tūkstančių litų per metus. Tiek užtenka šiai viešajai įstaigai išsilaikyti ir suteikti intelektualiąją paramą verslui.
Centro direktorė kartais pati parengia projektą, kad laimėtų lėšų verslininkams tobulėti. Pavyzdžiui, pateikus projektą Lietuvos darbo federacijai, į Kelmę buvo atsiųsta labai kompetentingų ir brangiai kainuojančių lektorių.
Verslininkams beliko tik susirinkti ir išklausyti jų paskaitų.
Autorės nuotr.
PARAMA: Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Vilija Virbickė stengiasi minimaliomis sąnaudomis suteikti kuo daugiau paramos verslui.