Kelmės ligoninės direktorė: „Dėl COVID-19 neuždelskime kitų ligų“

Redakcijos archyvo nuotr.
Laikinai einanti Kelmės ligoninės direktorės pareigas Edita Brazienė sako, jog ir pandemijos metu Kelmės ligoninė konsultuoja ir stacionare gydo savo pacientus.
Kelmės ligoninėje šiuo metu gydoma kelios dešimtys ligonių Vidaus ligų, Chirurgijos, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose. Ligoninės direktorė Edita Brazienė tvirtina, jog dėl pandemijos negalima uždelsti gydytis kitų ligų: „Jei kyla sveikatos problemų, iš karto kreipkitės į gydytojus. Pandemija nesustabdė gydymo įstaigų darbo. Nereikia jos taip sureikšminti.“

Statistika rodo, jog nuo kitų ligų miršta keliolika ar net keliasdešimt kartų daugiau žmonių negu nuo COVID-19.

Tvarka pasikeitė

Į Kelmės ligoninę ar konsultacinę polikliniką šiuo metu pakliūvama šiek tiek kitaip negu anuomet, kai nieko nebuvome girdėję apie koronavirusą.

Sunegalavęs žmogus, kaip įprasta, gali kreiptis į Priėmimo skubios pagalbos skyrių. Čia budintis gydytojas atliks būtiniausius tyrimus, suteiks pagalbą pats arba pakvies kitą specialistą.

Jeigu negalavimas nėra labai stiprus ir įmanoma palaukti, kreipiasi į šeimos gydytoją. Gauna siuntimą į konsultacinę polikliniką, kad galėtų pasikonsultuoti su specialistu. Registruojasi telefonu. Paskirtu laiku ateina prie ligoninės pastato. Čia jam duris atidaro ir sutinka bendruomenės slaugytoja. Pamatuoja temperatūrą, paklausia, ar nejaučia COVID-19 simptomų. Jei žmogus nekarščiuoja ir nejaučia kitų simptomų, gali keliauti į konsultacijų polikliniką pas gydytoją.

Į palatą tik išsityrus

Jeigu reikalingas gydymas stacionare, pacientui paimamas mėginys. Jis paguldomas į taip vadinamą izoliacijos skyrių ir laukia kol bus testo atsakymas. Jei žmogus neužsikrėtęs, jis perkeliamas į Vidaus ligų, Chirurgijos ar Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Šie skyriai Kelmės ligoninėje priima ir gydo koronavirusu neužsikrėtusius ligonius.

Jei paaiškėja, kad pacientas užsikrėtęs, jis vežamas į Šiaulius.

Šiuo metu Kelmės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydoma 20 ligonių. Po penkis pacientus guli Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose.

Kaip informavo ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti gydytoja Edita Brazienė, šiuo metu laikinai nedirba tik Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, atidėtos planinės operacijos.

Kadangi ligoninėje įsiplieskė COVID-19 židinys: susirgo 23 darbuotojai, iš jų du gydytojai, dar 18 darbuotojų teko izoliuotis, didesnės ir sudėtingesnės operacijos laikinai neatliekamos. Jeigu jų negalima atidėti, pacientai nukreipiami į kitą, dažniausia Radviliškio ligoninę.

Tačiau žaizdų susiuvimai, pūlinių šalinimai ir kitos nesudėtingos operacijos atliekamos. Be to, antradienio, spalio 27 dienos, duomenimis, ligoninėje nenustatyta naujų COVID-19 atvejų. Viliamasi, jog židinys išsikvėps. Lapkričio 3–4 dienomis ketinama vėl atidaryti Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ir atnaujinti planines operacijas.

Aprimus pandemijai, tikimasi atnaujinti ir Vaikų ligų skyriaus darbą. Šiuo metu vaikai nehospitalizuojami. Skyriaus patalpos naudojamos kaip izoliacinės ligoniams, kurie laukia COVID-19 tyrimo rezultatų.

Tačiau, pasak ligoninės direktorės didelio poreikio guldyti vaikus į ligoninę kol kas nėra. Jeigu pasitaiko tokia būtinybė, mažieji pacientai nukreipiami į Šiaulius.

COVIDAS – ne piktesnis už kitas ligas

COVID-19 šiek tiek pakoregavo ligoninės darbą. Pavyzdžiui Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje koronavirusu užsikrėtė trys pacientai. Juos teko izoliuoti. Surastos kitos koridoriumi atskirtos patalpos.

Ligoninės vadovams tenka galvoti ir apie apsaugos priemones. Jų rezervas apskaičiuojamas pagal darbuotojų skaičių. Kiekvienam darbuotojui per mėnesį skiriama po septynis respiratorius, 22 medicinines kaukes, 154 pirštines, akinių, vienkartinių apsauginių kombinezonų, chalatų. Šie skaičiai koreguojami priklausomai nuo to, kiek gydytojas ar slaugytoja tiesiogiai bendrauja su užsikrėtusiais pacientais.

Šiuo metu ligoninė turi apsaugos priemonių rezervą porai mėnesių. Kai jos baigiasi, užsako naujų. Dalį apsaugos priemonių gauna labdaros, dalį perka. Tam skiriamos papildomos lėšos. Tačiau kartais tenka pridėti ir ligoninės uždirbtų pinigų.

Medikai apgailestauja, jog po to, kai pavasarį prasidėjo pandemija, apsauginės priemonės pabrango kelis kartus. Pavyzdžiui, medicininės kaukės dabar kainuoja 5-6 kartus daugiau.

Tačiau iš esmės ligoninės darbas nesutrikdytas. Direktorė E. Brazienė ragina rajono gyventojus neuždelsti tikrintis dėl simptomų, signalizuojančių ne tik apie COVID-19, bet ir apie kitas ligas. Ypač svarbu savo būseną stebėti tiems žmonėms, kuriems nustatytos širdies, širdies kraujagyslių, onkologinės ar kitos lėtinės ligos, ir laiku kreiptis į gydytojus, kurie kol kas priima ir konsultuoja, gydo ligoninėje.

Kartais tarp gyventojų plinta neteisinga informacija, neva dėl koronos didelės eilės, neįmanoma patekti pas gydytojus.

„Koronaviruso reikia saugotis, – sako gydytoja E. Brazienė. – Tačiau ne visuomet dėl šios ligos keliama panika pagrįsta. Žiniasklaidos priemonėms siūlyčiau skelbti, kiek žmonių miršta nuo COVID – 19, kiek nuo kitų ligų. Tuomet būtų akivaizdu, jog koronavirusas nėra toks piktas, kokios pavojingos yra kitos įsisenėjusios ligos.“