Kelmėje telkiamasi prieš smurtą

Kel­mėje tel­kia­ma­si prieš smur­tą

Šian­dien Kel­mė­je vyks­ta ren­gi­niai „Tel­kia­mės prieš smur­tą“. Įvai­rių tar­ny­bų spe­cia­lis­tai dis­ku­tuos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je ir Jau­ni­mo cent­re. Be to, bus pri­sta­to­mas fil­mas „Mū­šiai už už­da­rų du­rų“.

Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Tau­ra­gės mo­ters užim­tu­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ras, ku­ruo­jan­tis Kel­mės ir Jur­bar­ko ra­jo­nus, bei Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ras drau­ge su Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cent­ru.

Vie­na iš or­ga­ni­za­to­rių Tau­ra­gės mo­ters užim­tu­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ni­jo­lė MEI­LU­TIE­NĖ nei­gia mi­tą, jog smur­tau­ja­ma tik al­ko­ho­lį var­to­jan­čio­se, var­gin­gai gy­ve­nan­čio­se, že­mes­nio so­cia­li­nio sluoks­nio šei­mo­se.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

– Re­dak­ci­ja kas­dien gau­na po­li­ci­jo­je už­fik­suo­tų įvy­kių su­ves­ti­nes. Kel­mės ra­jo­ne be­veik vi­sa­da du treč­da­lius nu­si­kal­ti­mų su­da­ro smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Kiek pa­jė­gios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ko­vo­ti su šiuo reiš­ki­niu?

– Mo­ters užim­tu­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ro bei Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ro tiks­las pa­dė­ti smur­to au­koms. Iš po­li­ci­jos ga­vę in­for­ma­ci­ją apie smur­to at­ve­jus ne­dels­da­mi skam­bi­na­me smur­to au­koms. Tei­rau­ja­mės apie įvy­kį, klau­sia­me, ar mo­te­ris su­ža­lo­ta, ko­kios pa­gal­bos jai rei­kia.

Te­le­fo­nu, mū­sų net ne­ma­ty­da­mos, jos at­vi­riau ir leng­viau vis­ką iš­si­pa­sa­ko­ja. Pir­mas da­ly­kas, ką mes pa­da­ro­me, iš mo­ters pa­sa­ko­ji­mo su­ra­šo­me pa­žy­mą ir per­duo­da­me teis­mui, kad bū­tų pri­jung­ta prie by­los. Ant­ras žings­nis – su­teik­ti mo­te­riai psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą. Sten­gia­mės, kad ji pa­ti išei­tų iš už­da­ro smur­to ra­to, iš ku­rio neiš­si­va­duo­ja me­tų me­tus.

– Ko­dėl mo­te­rys gy­ve­na už­bur­ta­me smur­to ra­te? Pa­tin­ka bū­ti au­ko­mis?

– Pa­keis­ti gy­ve­ni­mą nė­ra taip pa­pras­ta. Dau­ge­lis ir neišd­rįs­ta to da­ry­ti. Nes mū­sų vi­suo­me­nė­je ga­jūs ste­reo­ti­pai tei­si­nan­tys smur­tau­to­ją, ne­pa­de­dan­tys smur­to au­kai, o ją smer­kian­tys: „pa­ti kal­ta“, „pa­ti pri­si­pra­šė“. Bu­vo at­ve­jis, kai net by­la bu­vo nu­trauk­ta, nes mo­te­ris esą pa­ti iš­pro­vo­ka­vo, kad ją muš­tų. Aiš­ku, aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­me lai­mė­jo­me by­lą. Bet ste­bi­na tei­si­nin­kų po­žiū­ris į žmo­gaus tei­sę gy­ven­ti ne­pa­ti­riant nei smur­to, nei pa­že­mi­ni­mo, nei pa­ty­čių.

Ki­tos prie­žas­tys, dėl ku­rių mo­te­rys gy­ve­na su smur­tau­to­jais: re­li­gi­niai įsi­ti­ki­ni­mai – ką Die­vas su­jun­gė, žmo­gus te­neišs­ki­ria, nuo­mo­nė, kad vai­kai pri­va­lo tu­rė­ti abu tė­vus, eko­no­mi­nė pri­klau­so­my­bė nuo smur­tau­to­jo.

De­ja, vai­kai, au­gan­tys smur­tau­jan­čio­se šei­mo­se, pa­tys užau­ga smur­tau­to­jais ar­ba smur­to au­ko­mis. Mer­gai­tės ima pa­vyz­dį iš sa­vo mo­ti­nų ir pa­pras­tai bū­na at­lai­des­nės, nuo­lan­kes­nės, pa­kan­tes­nės smur­tui. Ber­niu­kai – po­ten­cia­lūs smur­tau­to­jai, ku­rie tė­vų šei­mos gy­ve­ni­mo mo­de­lį per­kels į sa­vo šei­mą. Ma­ža to, jie pra­de­da smur­tau­ti jau mo­kyk­lo­je. Iš­si­lie­ja skriaus­da­mi ma­žes­nius, silp­nes­nius vai­kus. Mo­kyk­lo­je jie kom­pen­suo­ja pa­že­mi­ni­mą, ku­rį pa­ti­ria na­muo­se, kai ten nuo­lat ka­ra­liau­ja tė­vas. To­kių šei­mų vai­kai ag­re­si­ją ro­do vi­sur: spar­do šiukš­lia­dė­žes mies­te, įgi­ję vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, ag­re­sy­viai vai­ruo­ja.

– Ko­kio­se šei­mo­se daž­niau­sia smur­tau­ja­ma?

– Sklan­do mi­tas, jog smur­tau­ja­ma men­ko iš­si­la­vi­ni­mo, var­gin­gai gy­ve­nan­čio­se, al­ko­ho­lį var­to­jan­čio­se šei­mo­se. Ta­čiau iš tie­sų smur­tau­ja­ma vi­suo­se sluoks­niuo­se ir vi­suo­se ly­giuo­se. Ne­re­tai vy­ras, dė­vin­tis pra­ban­gų kos­tiu­mą, ele­gan­tiš­kai at­ro­dan­tis ir gra­žiai be­siel­gian­tis su bend­ra­dar­bė­mis, grį­žęs na­mo, tam­pa ti­ro­nu. To­kių smur­tau­to­jų au­kos sun­kiau­siai at­si­ve­ria, jau­čia gė­dą, nes šei­ma ger­bia­ma vi­suo­me­nė­je.

Ga­liau­siai ir smur­tas ga­li bū­ti įvai­riau­sių rū­šių, ne­bū­ti­nai fi­zi­nis. Eko­no­mi­nis, psi­cho­lo­gi­nis, sek­sua­li­nis. To­kie, vi­suo­me­nė­je daž­niau­siai, ger­bia­mi ir aukš­ti­na­mi vy­rai įsi­vaiz­duo­ja, jog žmo­na yra jų nuo­sa­vy­bė, to­dėl ga­li elg­tis su ja kaip pa­no­rė­ję. Ją šan­ta­žuo­ja, že­mi­na, at­ski­ria nuo gi­mi­nių, drau­gių, bend­ra­dar­bių.

Mo­te­ris su­si­gū­žia, vis­ko bi­jo, lai­ko sa­ve ne­vy­kė­le. Iš­gy­ve­na dėl taip su­si­klos­čiu­sio šei­my­ni­nio gy­ve­ni­mo.

– Bet yra ir smur­to prieš vy­rus at­ve­jų. Kar­tais jie iš tik­rų­jų tu­ri bjau­raus cha­rak­te­rio žmo­nas, ku­rios vy­rą lai­ko po pa­du, o kar­tais už­vo­žia ir žars­tek­liu ar­ba šluo­ta.

– Pa­si­tai­ko pa­vie­nių įvy­kių. Ta­čiau 95 pro­cen­tai smur­to at­ve­jų, kai mo­te­rys ken­čia nuo vy­rų. Tik 5 pro­cen­tai nu­ken­tė­ju­sių vy­rų. Daž­niau­sia ken­čia sū­nus nuo tė­vo, tė­vas nuo sū­naus, po­sū­nis nuo pa­tė­vio ir at­virkš­čiai, bro­lis nuo bro­lio, kai­my­nas nuo ki­to kai­my­no, drau­gas nuo drau­go. Vy­rai nuo mo­te­rų nu­ken­čia la­bai re­tai.

– Kur vy­rų smur­ta­vi­mo prie­žas­tys? Lie­tu­vių men­ta­li­te­te, kul­tū­ros ly­gy­je? Gal ap­skri­tai lie­tu­viš­kos šei­mos mo­de­lis disk­ri­mi­nuo­ja mo­te­ris? Ne­ma­žai įta­kos tu­ri al­ko­ho­lis.

– Al­ko­ho­lis tik paašt­ri­na si­tua­ci­ją. O smur­ta­vi­mo įpro­čių šak­nys sly­pi gi­lau – mū­sų kul­tū­ro­je. Nuo se­no­vės su­si­klos­tęs mo­te­rį že­mi­nan­tis šei­mos mo­de­lis.

Ir da­bar nors mo­te­rys dir­ba, dau­ge­lis yra eko­no­miš­kai ne­prik­lau­so­mos, ta­čiau pa­ti­ria disk­ri­mi­na­ci­ją, nes jos dir­ba žy­miai dau­giau ir il­giau ne­gu vy­rai. Grį­žu­si iš dar­bo kiek­vie­na mo­te­ris dar ma­žiau­siai po­rą va­lan­dų dir­ba na­muo­se, nes tu­ri pa­si­rū­pin­ti vai­kais, vy­ru, pa­ga­min­ti mais­tą, pa­lai­ky­ti šva­rą ir tvar­ką. Tik re­tas vy­ras da­li­ja­si šia naš­ta. Dau­ge­lis lai­ką mie­liau lei­džia prie te­le­vi­zo­riaus.

– Ar įma­no­ma pa­keis­ti šią si­tua­ci­ją?

– Sten­gia­mės tai da­ry­ti. Bet pri­reiks dau­ge­lio me­tų. Va­ži­nė­ja­me po kai­mus ir mies­te­lius, kal­ba­mės su mo­te­ri­mis. Jos la­bai sun­kiai va­duo­ja­si iš smur­to ra­to.

Šis ra­tas tu­ri ke­lias fa­zes. Pa­vyz­džiui, vy­ras ku­rį lai­ką smur­tau­ja, pa­skui ap­si­ra­mi­na, at­si­pra­ši­nė­ja. Įvyks­ta su­si­tai­ky­mas, va­di­na­mas me­daus mė­ne­siu. Ku­rį lai­ką vy­rau­ja tai­ka. Tuo me­tu mo­te­ris vis­ką at­lei­džia, vi­lia­si, kad ge­ri san­ty­kiai truks vi­są lai­ką. De­ja, vy­ras vėl pra­trūks­ta prie­ka­biais, vėl kal­ti­na, te­ro­ri­zuo­ja, pa­lei­džia kumš­čius į dar­bą. Kai mo­te­ris jau ke­ti­na priim­ti spren­di­mą skir­tis, jis vėl at­si­pra­šo.

Mū­sų tiks­las ra­gin­ti mo­te­ris ne­ty­lė­ti. Ne­si­gė­dy­ti pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­jas ir pa­dė­ti ki­toms li­ki­mo drau­gėms. Pui­kus pa­vyz­dys vie­na kel­miš­kė, su­ge­bė­ju­si pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą Ji pa­sa­kos sa­vo is­to­ri­ją šian­dien Jau­ni­mo cent­re vyk­sian­čio­je dis­ku­si­jo­je.

Mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja daug pri­si­dė­jo prie įsta­ty­mo dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je kū­ri­mo. Ku­riant įsta­ty­mą pri­tai­ky­tas Aust­ri­jos mo­de­lis. Bend­ra­dar­biau­ja­me su po­li­ci­ja, Vai­ko tei­sių sky­riais. No­ri­si tik dar di­des­nio vi­suo­me­nės ak­ty­vu­mo.

Ma­ty­da­mi smur­tą pri­va­lo­me ne­ty­lė­ti. Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vo­je dėl smur­to šei­mo­je po­li­ci­ja kvies­ta dau­giau nei 60 000 kar­tų. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, kas tre­čia mo­te­ris Lie­tu­vo­je yra nu­ken­tė­ju­si nuo smur­to šei­mo­je.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Tau­ra­gės mo­ters užim­tu­mo bei in­for­ma­ci­jos cent­ro ir Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ro di­rek­to­rė Ni­jo­lė Mei­lu­tie­nė ap­gai­les­tau­ja, jog vi­suo­me­nė su­tin­ka, kad nu­ken­tė­ju­siems nuo smur­to bū­ti­na pa­gal­ba, bet tuo pa­čiu kal­ti­na au­kas, at­si­dū­ru­sias smur­ti­nė­se si­tua­ci­jo­se.