Naujausios
Tabaką keičia elektroninės cigaretės
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Vilniaus universiteto Medicininės genetikos centro vadovas prof. dr. Algirdas Utkus savo pranešime apžvelgė Jaunimo priklausomybių problematiką.
Jis pabrėžė, jog tendencijos kelia nerimą. Rūkančių tabaką 13 – 15 metų moksleivių mažėja. Tačiau didėja elektronių cigarečių rūkymas. Atlikti tyrimai parodė, kad dažniau rūkyti nori mergaitės.
Panaši situacija ir su alkoholio vartojimu. Mažėja bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių šio amžiaus mokinių. Tačiau tarp vartojusiųjų daugiau mergaičių.
Tarp 15 – 28 metų jaunuolių – didžiausia problema migdomųjų, raminamųjų vaistų, lakiųjų medžiagų vartojimas.Todėl šiose srityse labai svarbi prevencija.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja ir Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. Giedrė Misiūnienė pranešime „Rizikos ir apsauginių veiksnių sąsajos su psichoaktyvių medžiagų vartojimu“ analizavo priežastis, dėl kurių atsiranda jaunimo priklausomybės.
Mokykla susikoncentravusi tik į ugdymą. Vis didėjantis psichoaktyvių medžiagų prieinamumas. Daugėja disfunkcinių šeimų, kuriose paaugliai patiria įvairiausių sunkumų dėl smurto, nepriežiūros, svaigalų ir narkotikų vartojimo. Daugėja išsiskyrusių šeimų, kuriose tėvai dažniausia kuria naujus savo gyvenimus, o vaikai tampa nereikalingi.
Dažnėjantį svaiginimąsi lemia ir genetiniai bei aplinkos, ypač bendaamžių įtakos, faktoriai. Elgesio sutrikimai: prieštaraujantis nepaklusnumas, hiperaktyvumas, stiprių pojūčių siekimas.
O rinkoje daugėja ir slopinančių, ir aktyvinančių, ir haliucinogeninių medžiagų. Jų priskaičiuojama apie 950 rūšių.
Paprastai priklausomybės diagnozuojamos vyresniems moksleiviams. Jaunesnieji turi tik vartojimo patirtį. Pabandę narkotikų, kartais jie patys nesupranta, kas su jais darosi. Jaučiasi netipiškai. Todėl vėl ieško narkotiko.
Ekrano skleidžiami pavojai
Pranešimą „Bendravimo su vaiku atspindžiai jo psichikos raidoje. Skaitmeninė blaška: priklausomybė nuo interneto ir išmaniųjų įrenginių“ pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos neurologė Vitalija Gresevičienė.
Ji pabrėžė tėvų, ypač mamos bendravimo svarbą su vaiku, kol jam sukaks septyneri metai. Tuo laikotarpiu vaiko smegenys ypač imlūs. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nuo kūdikystės girdės prancūzų kalbą, sulaukęs septynerių metų naudosis ja kaip gimtąja.
Bendraudamas kūdikis pažįsta pasaulį. Pajaučia skonį, kvapą, garsą, gauna daugybę įvairiausios informacijos.
Tačiau neretai tėvai, norėdami turėti sau bent valandą laisvesnio laiko, vaikams duoda mobiliuosius telefonus, planšetes ir kitokias išmaniąsias technologijas.
Lektorė pateikė pavyzdį. Šešių mėnesių kūdikiui tėvai duodavo į rankas mobilųjį telefoną. Sulaukęs aštuoniolikos mėnesių šis vaikas jau turėjo autizmo požymių. Vaiko smegenys neigiamai reaguoja į kontaktą su ekranu. Iš tėvų arba auklių gautą pamokėlę, informaciją jis priima. Tačiau mažo vaiko smegenys neprisitaikiusios priimti informaciją iš technologijų. Ekranas stimuliuoja su socialiniu pažinimu nesusijusį suvokimą. Jis savotiškai varžosi su smegenimis.
Todėl profesorė rekomendavo iki pusantrų metų vaikams iš viso nerodyti ir neduoti nei telefono, nei planšetės. Iki dvejų metų – duoti labai ribotai, tik pažintinėms programėlėms.
Jokiu būdu negalima duoti išmaniųjų įrenginių kai vaikas valgo.
Kai naudojasi planšete, reikia labai kontroliuoti, kokį turinį vaikas žiūri. Mažyliai perkelia matomą turinį į realų gyvenimą. Dažnai naudojamos technologijos vaikams sukelia kalbos sutrikimus, negebėjimą bendrauti. Sutrinka vaiko emocijos, atsiranda neadekvatus elgesys, mažėja vaiko fizinis aktyvumas. Jeigu vienerių metų berniukas bent porą valandų per dieną praleidžia prie ekrano, autizmo rizika jam padidėja tris kartus. Pastaruoju metu vienas iš 27 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Ir tai gali būti ekraninis autizmas.
Prie ekranų praleistas laikas padvigubėjo per COVID pandemiją. Bet ir jai pasibaigus, beveik nesumažėjo. Tai nulėmė, jog gerokai padaugėjo vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų.
Paauglių psichikos sveikatos aktualijas apžvelgė Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovė prof. dr. Sigita Lesinskienė.
Ji taip pat kaip vieną iš pagrindinių psichiką žalojančių veiksnių įvardijo priklausomybę nuo ekrano. Vaikai internete žaidžia karus: šaudo, gaudo, žudo. Tą kartais daro ir patys tėvai, todėl daugelis toleruoja tokį vaikų užsiėmimą. Tačiau kad ir dešimt minučių trunkantis žaidimas reiškia tą patį, kaip pabūti fronto linijoje.
Patirtimi dalijosi ir kelmiškiai
Be vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos problemų konferencijoje gvildentos ir kitos temos.
Vilniaus universiteto doktorantė Evelina Marija Vaitėnienė parengė pranešimą „Nemedicininės išlaidos susijusios su įgimtomis raidos anomalijomis“, kuriame apžvelgė, kiek lėšų dėlnegalėjimo dirbti normaliu krūviu ir didesnių vaiko poreikių praranda šeimos, auginančios sutrikimų turinčius vaikus.
Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto ir Helsinkio universiteto Gyventojų sveikatos nelygybių tyrimų centro bei Vysbadeno federalinių tyrimų instituto profesorius dr. Domantas Jasilionis pristatė pranešimą „Priešlaikinės mirtys dėl lėtinių ligų ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: Vokietijos patirtis“, kuriame atskleidė paradoksalią situaciją. Vokietijoje labai išplėtotas gydymo įstaigų tinklas, labai geras sveikatos sistemos finansavimas, puikus socialinis aprūpinimas, tačiau tikėtina gyvenimo trukme ši šalis atsilieka nuo Ispanijos, Prancūzijos ir kai kurių kitų šalių, kuriose sveikatos apsaugos finansavimas gerokai kuklesnis.
Jau minėta profesorė Sigita Lesinskienė pristatė dar vieną tyrimą „Pasimatymų patirtys: ką galime padaryti gerinant jaunuolių emocinę sveikatą.
Patirtimi konferencijoje dalijosi ir kelmiškiai. Visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Nekrašė ir Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Indrė Skirmantaitė pasidalijo patirtimi apie rajone atliekamus vaikų gyvensenos tyrimus ir specialistų teikiamą pagalbą.
