
Naujausios
Kelmėje padaugėjo akmens ženklų
Praėjusį penktadienį Kelmės mieste pristatytos dar penkios akmens skulptūros, kurias sukūrė akmentašių simpoziumo dalyviai. Visos šiųmetinės skulptūros primins Lietuvos šimtmetį. Jos kalba apie saugumą, emigraciją, susirūpinimą dėl ateities.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skulptūros rado naujas erdves
Šiemet akmentašių sukurtos skulptūros rado naujas erdves. Trys jų pastatytos aplink savivaldybę: skverelyje šalia karių kapinių ir žalioje vejoje tarp savivaldybės ir teismo pastatų, dvi – prie bažnyčios.
Skverelyje, šalia karių kapinių, pastatyta skulptoriaus Jono Virbausko skulptūra, kuri davė pradžią skulptūrų parkui. Tarsi sielvartaujančios, tarsi maldai rankas sukryžiavusios moters figūra pavadinta „Susimąsčiusi“. Klaipėdoje gyvenantis ir pirmą kartą akmentašių kūrybinėje stovykloje dalyvaujantis J. Virbauskas, pristatydamas skulptūrą, aiškino, jog moteris simbolizuoja Lietuvą, susimąsčiusią dėl savo ir savo žmonių likimo.
Šiaulių rajone, Ginkūnuose, gyvenantis skulptorius Jonas Vaicekauskas Savivaldybės kiemą papuošė skulptūra, kurią pavadino „Atgimimas“. „Ilgai ši idėja kybojo ore, jai nebuvo kur nusileisti. Parskraidinau į Kelmę ir pastačiau šalia augalotos liepos“, – sakė visuose aštuoniuose Kelmėje surengtuose simpoziumuose dalyvavęs skulptorius.
Nuolatinis simpoziumų dalyvis Kazimieras Bimba priešais savivaldybę pastatė angelą, kuris saugos Lietuvą ateinantį šimtmetį. Skulptūrą jis pavadino „Šimtas atkurtai Lietuvai“.
Aukso ir Sidabro vainikų laureatai papuošė bažnyčios prieigas
Į pamaldas einančius kelmiškius nuo šiol pasitiks kelmiškio skulptoriaus Valdo Bandzos sukurtas akmeninis rūpintojėlis, kurį autorius pavadino Lietuvos globėju. Tai padidinta kaip tautinio paveldo produkto sertifikuoto šio skulptoriaus rūpintojėlio kopija.
Per kūrybinius metus V. Bandza Kelmę papuošė keliolika įvairiausių nuotaikų ir įvairiausios paskirties akmens skulptūrų. Už savo darbus jis yra pelnęs Lietuvos nacionalinio kultūros centro Sidabro vainiką.
„Ilgai brendo mintis papuošti Kelmę rūpintojėliu. Lietuvoje visą laiką dominavo rūpintojėliai, tik jų skulptūros buvo medinės. Aš pradėjau kurti akmeninius rūpintojėlius. Ir vieną jų padovanojau Kelmei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tikiuosi, jog čia parimęs rūpintojėlis padės sukurti pamaldesnę aplinką“,– sakė V. Bandza.
Jis džiaugėsi, jog metai iš metų būdamas šalia profesionalių akmentašių, iš jų mokosi.
Iš Kelmės rajono kilęs, šiuo metu Kaune gyvenantis skulptorius Adolfas Teresius po trijų dešimtmečių grįžo prie akmens skulptūrų. Pradėjęs nuo akmens jis tris dešimtmečius kūrė skulptūras iš medžio. Net tris kartus pelnė Nacionalinio liaudies kultūros centro Aukso vainiką.
Kūrybinėje stovykloje jis sukūrė ir bažnyčios prieigose pastatė skulptūrą „Lietuva – mūsų namai“, kurioje vaizduoja ne tik namų saugumą, bet drauge ir trapumą.
„Patyriau nerealų atradimo jausmą, – džiaugėsi skulptorius. – Tai buvo bendravimas, kai nukrinta visi antpečiai, dalijimasis įrankiais, mintimis ir idėjomis. Didelis džiaugsmas papuošti savo skulptūra gimtąjį miestą.“
Tęsiama Juozo Liaudanskio tradicija
Šiemet penkis akmentašių simpoziume dalyvavusius skulptorius sveikino Savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas, administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Laivienė, Tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovė Laima Kelmelienė.
Simpoziumo dalyvius akmeniu parėmė kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas, sukurtas skulptūras nuvežti į joms paskirtas erdves ir pastatyti padėjo šiauliečio verslininko Stasio Pakarklio įmonė.
Akmentašių simpoziumas Kelmėje surengtas jau aštuntą kartą. Jų tikslas – tęsti Kelmę dar praėjusiame amžiuje akmens skulptūromis pradėjusio puošti liaudies meistro, akmentašio Juozo Liaudanskio tradiciją. Pirmasis simpoziumas surengtas 2004 metais, minint Juozo Liaudanskio šimtąsias gimimo metines.
Kūrybinėse stovyklose akmentašių sukurtus darbus ne kartą vertino šiaulietis profesorius, menotyrininkas Vytenis Rimkus. Jo nuomone, akmentašių patriarchas Juozas Liaudanskis, uždėjęs Kelmei akmeninį ženklą, pirmasis Lietuvoje įrodė, jog akmuo turi ir sielą, ir vidinį gyvenimą. „Kelmė akmenėja, bet kelmiškių širdys minkštėja“, – sakė menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus per VII akmentašių simpoziumo uždarymą Kelmėje.
Per rengiamas kūrybines stovyklas Kelmė pasipuošė 35 akmens skulptūromis. Akmens ženklus Kelmei kūrė ir paliko Jonas Vaicekauskas, Kazimieras Bimba, Valdas Bandza, Albertas ir Dalius Martinaičiai, Vidas Cikana, Remigijus Šležas, Linas Mockus, Paulius Daujotas, Arnas Arlauskas, Edvins Krūminš iš Latvijos ir Lauri Tamm iš Estijos.
Autorės nuotr.
Skulptorius Kazimieras Bimba viliasi, jog jo angelas saugos Lietuvos valstybingumą ir antrąjį gyvavimo šimtmetį.
Klaipėdiečio Jono Verbausko skulptūra „Susimąsčiusi“ įprasmina dėl savo likimo susirūpinusią Lietuvą.
Jonas Vaicekauskas ir jo skulptūra „Atgimimas“
Valdo Bandzos rūpintojėlis pavadintas „Lietuvos globėju“.
Adolfas Teresius ir jo kūrinys „Lietuva – mūsų namai“.