
Naujausios
Užsieniečių atvyko tik pora
Renginį pradėjusi Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė tvirtino, jog tai pirmoji rajone rengiama tarptautinė konferencija verslo klausimais, tik apgailestavo, jog iš kelių joje ketinusių dalyvauti užsienio verslo atstovų atvyko vien norvegai.
Kaip paaiškės vėliau, konferencijoje ketino dalyvauti ir danai, tačiau jie pakeliui į Kelmę susitiko su Kauno meru, tad, matyt, apsisprendė investuoti Kaune.
Daugiau užsienio verslininkų tikimasi sulaukti birželio mėnesį.
Tarp autsaiderių
Rajono meras Vaclovas Andrulis pripažino, jog pagal verslumą Kelmės rajonas rikiuojasi tarp autsaiderių. Nedarbas taip pat – vienas iš didžiausių šalyje – daugiau kaip 13 procentų.
Tačiau rajono vadovai neketina nuleisti rankų. Svečiams iš Norvegijos parodytos rajono vietos, kurios būtų tinkamos jų verslui. Galbūt jie susidomės galimybėmis statyti žuvies auginimo ir perdirbimo įmonę, žuvų odos raugyklą ir perdirbimo įmonę.
Kelmės rajono privalumas tas, kad čia tinkamos sąlygos panašaus pobūdžio verslui: yra daug vandens telkinių, pigi darbo jėga.
Lietuvos respublikos ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Lineta Jakimavičienė tvirtino, jog rajono verslumas padidintų gyventojų perkamąją galią, vidinį vartojimą, oriau apmokamos darbo vietos padėtų rajone išlaikyti žmones.
„Nors Vietos savivaldos įstatyme nenumatyta, kad meras rūpintųsi verslu, tačiau, pasirodo, ir be įstatymo galima rodyti iniciatyvą“, – rajono vadovus gyrė ministerijos atstovė.
Seimo nario Juozo Rimkaus sveikinimo žodyje, kurį perskaitė jo padėjėja Janina Skeberdienė, apgailestaujama, kad Kelmės rajone nesusiformavo pramonė, nesusiklostė stambesnio verslo tradicijos, kad atsiliekame net nuo artimiausių kaimynų, tačiau išreiškiamas tikėjimas, jog verslumo ugdymas ateityje pakeis situaciją.
Kelmės patrauklumą pristatė norvegų kalba
Rajono investicinę aplinką pristatė Savivaldybės Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Samulytė. Savo pranešimą specialistė pristatė lietuvių ir norvegų kalbomis, kad suprastų šios šalies verslininkai.
Ji pasakojo, jog užsienio svečiai stebėjosi, kad Kelmėje nėra ekonominės zonos, kad prasti keliai ir menkas – tik 589 eurų – vidutinis atlyginimas. Tačiau pabrėžė, jog rajone yra ir daug investicijoms patrauklių dalykų. Naujai susikūrusios įmonės 3 metus bus atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Yra daug žemės sklypų, tinkančių komercinei veiklai.
Rajone yra Profesinio rengimo centras, kuris rengia specialistus, netoli Šiauliai, kur yra universitetas, taip pat galintis parengti reikiamų specialistų. Patrauklumo investicijoms suteikia ir graži rajono gamta.
Trinkelės ir suoleliai nepadės išlikti
Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Vidas Patackas informaciją pateikė lietuvių ir anglų kalbomis. Jis akcentavo, jog norėdama išlikti globalioje rinkoje Lietuva privalo plėtoti didžiausią pridėtinę vertę kuriančius verslus. Pelningiausios investicijos į mokslinių tyrimų plėtrą. Čia reikia proveržio, ir valstybė pasirengusi investuoti.
„Inovacijos akcentuojamos iki išprotėjimo, – sakė V. Patackas. – Su investicijomis į asfaltą ar suolelius regionų ir rajonų iš atsilikimo neištempsime. Geras pavyzdys Italija. Ten atskiri regionai specializuojasi baldų gamyboje. Vieni gamina stalus, kiti – kėdes, treti – kitus baldus, ir visi turi darbo bei rinką.“
V. Patackas pabrėžė, jog Kelmės rajone investicijos šlubuoja. Europos parama panaudota miesto infrastruktūrai gerinti, atstatyti kultūros paveldo objektus. Tuo tarpu įmonės teikia nedaug projektų. Pastaruoju metu tik vienai įmonei suteikta parama, kad galėtų išvažiuoti į parodas ir pareklamuoti savo gaminius.
Verslo paramos agentūra mielai paremtų verslininkus, į gamybą diegiančius nano ir kitas modernias technologijas. Tačiau susidomėjimo šia parama nėra. Nesulaukė dėmesio ir kvietimas investuoti į mokslinių tyrimų plėtrą.
Pragaištinga formulė „Lietuva lygu Vilnius+“
Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas, UAB „Bodesa“ generalinis direktorius Rolandas Gabrielaitis prie 80 asociaciacijai priklausančių įmonių kvietė prisijungti naujas.
Jis pabrėžė, jog iki šiol verslui daug įtakos turėjo Europos sąjungos lėšų įsisavinimas. Iš tų lėšų dažnu atveju buvo gerinta infrastruktūra, tačiau mažai galvota apie verslą ir vietines investicijas. Šiauliai pagal vietines investicijas yra lyderiai Lietuvoje.
Norėdamos plėtoti verslą regiono savivaldybės privalo turėti laisvų žemės sklypų, administruojančių specialistų išteklius. „Nuo to priklausys, ar gausime žuvį ir dar pašaro mailiui ar meškerę, – sakė R. Gabrielaitis. – Pragaištinga formulė „Lietuva lygu Vilnius +“. Regioninę politiką turi vykdyti ir dėl jos sutarti visos institucijos.“
Pirmaujame bedarbiais
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas pateikė įmonių apklausos duomenis, iliustruojančius pagrindines tendencijas darbo rinkoje.
Iš 660 regiono įmonių apklaustos 78. Kas antroje iš jų pernai didėjo apyvarta. Daugiau kaip pusė įmonių didino darbo užmokestį. Tuo tarpu Kelmės rajone apyvarta didėjo kas penktoje įmonėje, darbuotojų skaičius – kas trečioje, darbo užmokestis – kas šeštoje įmonėje.
Ateities perspektyva, jog įmonių apyvarta ir toliau didės, užmokestis taip pat. 2018 metais planuojama įdarbinti apie tūkstantį bedarbių. Daugės bedarbių kaimo gyventojų ir moterų. Vyrų bedarbių skaičius turėtų mažėti.
Direktorius prognozavo, kad nedarbas turėtų sumažėti ir Kelmės rajone. Šiuo metu jis siekia 13,1 procento. 41 procentą bedarbių sudaro moterys, 18 procentų – jaunimas, 28 procentus vyresni nei 50 metų žmonės, 37 procentai – nekvalifikuoti bedarbiai.
Prognozuojama, jog kitąmet bus registruota 1 300 laisvų darbo vietų, tačiau darbo pasiūla sumažės 2 procentais.
55 procentai regiono darbdavių mano, jog trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Jų manymu, darbuotojų trūkumą lemia kvalifikacijos ir motyvacijos dirbti stoka, emigracija. Paklausti, ar priimtų į darbą pabėgėlius, tik 23 procentai darbdavių atsakė teigiamai.
Darbo birža siunčia tikslines bedarbių grupes mokytis profesijos arba persikvalifikuoti. 2015 metais Kelmės rajone mokytis išsiųsta 215 bedarbių, šiemet bus išsiųsta – 250. Manoma, jog jie sudarys rezervą darbdaviams.
Atsižvelgiant į greitus verslo pokyčius reikėtų trumpesnių mokymų, specialių kursų, kuriuose darbdaviui būtų per trumpą laiką parengiamas reikalingas specialistas.
Kelmės profesinio rengimo centro direktorius Sigytas Šlickus informavo, jog centras moko Darbo biržos siųstus apdailininkus, prekybininkus. Buvo pageidaujama parengti siuvėjų. Tačiau ne visų profesijų mokymui centras turi tinkamą materialinę mokymo bazę, ne visuomet turi ir reikiamos profesijos mokytojų.
Norvegai renkasi tarp Kelmės ir Klaipėdos
Norvegijos atstovai – „Phil Nordic“ AS generalinis direktorius Ingvar A. Sporsem ir privataus verslo konsultantas Lars H. Bjornevik pristatė savo tarptautinę įmonę, kuri užsiima rezervuarų žuvų auginimui gamyba, žuvims auginti ir vandens, tinkamo žuvims auginti gamyba bei valymu, elektros energijos savo įmonės poreikiams gamyba bei žuvų odos perdirbimu.
Veiklą įmonės vykdo keliose šalyse. Pastaruoju metu dalis gamybos perkelta į Afriką, nes ten pigesnė darbo jėga.
Kelmiškiai pasiūlė analogišką įmonę įkurti ir Kelmėje, parodė keletą vietų, kuriose būtų galima auginti žuvis. I. A. Sporsem sakė, jog surinko labai daug informacijos. Reikia ją susisteminti, pagalvoti, pasitarti su kitais akcininkais ir nuspręsti, ar investuoti į Kelmę.
Vykdami į Kelmę norvegai buvo užsukę ir į Klaipėdą, ten taip pat siūloma statyti žuvų fabriką.
Ką norvegai pasirinks, paaiškės, kai, grįžę į tėvynę, jie pasitars su kitais akcininkais ir atliks paskaičiavimus, koks galėtų būti pelnas.
Autorės nuotr.
Ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Lineta Jakimavičienė sakė, jog Kelmės rajono geografinė padėtis palanki investicijoms.
Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas Rolandas Gabrielaitis tvirtino, jog plėtojant verslą yra nemažai pozityvumo ženklų.
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas sakė, jog darbdaviai darosi sąmoningesni. Apie pusė jų jau investuoja į darbuotojų mokymus.
Norvegijos verslininkas Ingvar A. Sporsem pasakojo, kaip dėl brangių žuvies atliekų utilizavimo kaštų gimė idėja perdirbti lašišos odą, kuri dabar naudojama tekstilės, galanterijos ir maisto pramonei.