Naujausios
Tautodailės metams
Šiemet akmentašių simpoziume dalyvavo keturi kūrėjai: kelmiškis Valdas Bandza, šiauliečiai Kazys Bimba ir Jonas Vaicekauskas bei Kauno rajone gyvenantis iš Kelmės kilęs Adolfas Teresius.
Dešimt dienų kalbinę, gludinę akmenis kūrėjai suteikė jiems pavidalą ir praėjusį ketvirtadienį skulptūros buvo pastatytos šalia karių kapinių ir Savivaldybės pastato esančiame parkelyje, kuriame iki šiol buvo tik viena pernai per simpoziumą sukurta skulptūra.
Visose skulptūrose akcentuojami tautodailės metai, dominuoja paukščio motyvas. Jonas Vaicekauskas savo skulptūrą taip ir pavadino – „Paukštukas“. Jis pabrėžė, jog skulptūra – labai demokratiška. Ant jos galima ir atsisėsti. O paukščio temą padiktavo vieta, kurioje ji stovės, – parkas. Gal ir asmeninė patirtis? Mat, autoriaus sodyboje šiemet perėjo 12 porų paukščių.
Valdas Bandza parkelį papuošė skulptūra „Bandonija“, ant kurios nutūpęs paukščiukas. Autorius tvirtino, jog temą padiktavo pats akmuo. Jis buvo kažkoks išsitempęs ir lenktas. Taigi, akmentašys nusprendė atiduoti duoklę bandonijai, kuria mokoma groti Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursuose, vykstančiuose jau trisdešimt metų. O bandonijai suteiktas išskirtinis dėmesys, nes prieš porą metų pradėti rengti atskiri bandonininkų kursai.
Kazimieras Bimba sukūrė skulptūrą „Žolinės rytas“. Autorius sako norėjęs pagerbti vasarą ir jos pilnatvę, kai anksti rytą einant per miestą jauti žydinčių liepų kvapą, kai prinoksta uogos, užauga daržovės, o žmonės – linksmesni, nes prisipildo jų aruodai.
Visą gyvenimą kūręs medžio drožinius nuo Pakražančio kilęs kaunietis Adolfas Teresius jau antri metai dalyvauja Kelmėje vykstančiame akmentašių simpoziume ir mokosi prakalbinti akmenį. Tai grįžimas ne tik į tėviškę, bet ir prie jaunystės pomėgio tašyti akmenį.
Šiemet A.Teresius sukūrė skulptūrą „Debesėlis“. Mintį padiktavo apvalus akmuo, iš kurio nesunku sukurti paukštį. Jau namuose kilo mintis tautodailės metus paminėti per paukštį. „Atvažiavau anksčiau. Paglosčiau vieną akmenuką, paskui kitą. Pasirinkau apvalų. Ir šovė galvon pirmoji mintis, kad jis lyg debesėlis“, – sakė kūrėjas. Ištašė snapą, sparnus ir išėjo paukštelis. Jo pagurklyje dar prilipdė „varlytę“, kad paukštelis būtų įdomesnis.
Apatinis akmenėlis – labai gražus. Tarsi kosmosas. Jame išraižė mėnulį, vakarinę žvaigždę, Vaivos juosta jau buvo pačiame akmenyje.
„Akmentašystė – man išėjimas iš komforto zonos, nes paprastai dirbu su kita medžiaga, – dalijosi mintimis tautodailininkas. – Pajuntu kūrybinį šoką atsistojęs tarp tokių įgudusių ir žinomų meistrų. Prieš 40 metų pats dirbau su akmeniu. Nedaug tetrūko, kad būčiau tapęs akmentašiu.“
Nustebino temos naujumu
Įvertinti ir aptarti skulptūrų iš Šiaulių atvyko menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus. „Aš Lietuvoje dar niekur nemačiau akmeninio paukščio, – stebėjosi jis simpoziumo dalyvių išmone. – Užmojai nustebina savo temos naujumu. Paukščiukas. Jis skrenda. Baugu prisiliesti, kad nenuskristų. Reikia drąsos prisiliesti.“
Profesorius pabrėžė, jog šitie sambūriai ( akmentašių simpoziumai – autorės pastaba) išugdė ištisą kartą meistrų. Kelmė ir jos aplinka suvaidino labai svarbų vaidmenį Lietuvos akmentašystei kaip atskirai meno šakai. Jos pradininku ne tik Kelmėje, bet ir Lietuvoje galima laikyti čia kūrusį ir nelengvą kelią iki pripažinimo nuėjusį Juozą Liaudanskį. Būtent jis pradėjo akmeninių skulptūrų erą Lietuvoje.
„Formuojasi unikalus Lietuvos reiškinys. Meistrai puošia miestą akmeninėmis skulptūromis. O gyventojams ir miesto svečiams linkiu pasižiūrėti, pasidžiaugti, apsikabinti, gal net pabučiuoti, pabūti ramiai.“
Simpoziumo dalyvius sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių regiono vadovė Laima Kelmelienė: „Lietuvoj tokio masto simpoziumų nėra. Ir tiek skulptūrų nė viename rajone nėra. Džiaugiuosi, kad ir sunkiu metu nenutrūko ši tradicija. Šiemet skulptūros sukurtos labai profesionaliai.“
„Netiesa, kad akmuo negali kalbėti. Žiūrėdamas į skulptūras išgirdau ir bandonijos melodiją, ir paukščio čiulbėjimą“,– sakė Seimo narys Juozas Rimkus, pasidžiaugęs, jog kasmet Kelmėje atsiranda vis naujų skulptūrų, kuriomis susidomi praeiviai ir miesto svečiai.
Kelmės mero pavaduotojas, šiuo metu laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas, informavęs, jog šioje vietoje, kur kuriasi skulptūrų parkas, yra buvusi diližanų stotis, įteikė padėkas ir Savivaldybės dovanas skulptūrų kūrėjams.
Simpoziumo dalyvius pasveikino ir Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis, papasakojęs apie problemas, su kuriomis susidūrė, kai skulptūros buvo statomos, pasidžiaugęs, jog Kelmėje yra jau 44 per akmentašių simpoziumus pastatytos skulptūros. Lavandų puokšteles ir dovanų krepšelius kūrėjams įteikė ir Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, visus susirinkusius į skulptūrų pristatymą pakvietęs į Laisvės gynėjų aikštę.
Aikštėje stovi keletas akmentašystės pradinininko Juozo Liaudanskio akmens skulptūrų. Šiomis dienomis atvežtos dar dvi skulptūros, kurios stovėjo Kultūros centro vidaus kiemelyje. Kadangi restauruojant kultūros centrą kiemelis buvo panaikintas, jo vietoje įrengta galerija, skulptūros nuvalytos ir atvežtos į aikštę.
