Naujausios
Laiškas redakcijai
Šių eilučių autorei paskambino, o vėliau ir laišką su šešių žmonių parašais atsiuntė Liolių socialinės globos namų gyventojai. Jie tvirtino, jog sunkiai atkentėję kelis karantino mėnesius.
Tačiau ir po karantino laisvės menkai padaugėjo. Esą ribojamas lankymo laikas. „Langą galima prasidaryti vos per plyšelį“, o kambariuose per karščius būdavę tvanku. Vaikščioti galima tik po namų teritoriją. Neleidžia į miestelį. Esame kaip kalėjime. Pažeidžiamos mūsų teisės. „Kreipiamės dėl po karantino nepatenkinamų ir suvaržytų gyvenimo sąlygų“, – rašoma laiške.
Per karantiną vienas kitą saugojo
Redakcija paklausė, ką apie gyventojų nepasitenkinimą mano Liolių socialinės globos namų direktorius Erminijus Simonavičius. Jis tvirtino, jog ir karantino laikotarpiu buvo sunku laikytis visų nurodymų. Gyventojai norėdavo eiti į parduotuvę. Norėdavo susitikti su draugais ir giminaičiais, išvažiuoti iš globos namų ir vėl sugrįžti. Tačiau žiniasklaidos dėka, pamatę, jog nuo koronaviruso miršta žmonės, pradėjo saugoti ir save, ir vienas kitą.
Baigiantis karantinui, matyt, buvo pasiekta žmogiškoji riba. Todėl daugelis panoro iš karto panirti į pirmykštį gyvenimą. Deja, globos įstaigoms taisyklės – griežtesnės negu miestelio gyventojams ir kai kurioms kitoms įstaigoms. O globotiniai to nesuvokia. Rašo raštus globos namų direktoriui. Šis turįs į juos atsakinėti, parašyti komentarus ir pridėti Sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei tvarkos aprašus. Neretai gyventojai grasina kviesią televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones.
Tenka pasitelkti psichologus, kad nusiramintų. Direktorius sako dėl to nepykstąs. Gyventojams tiesiog taip atrodo. Jie kovoja už savo laisvę, užmiršdami, kad pasirašė sutartį, pasižadėjo laikytis globos namų taisyklių. Todėl direktorius baiminasi antros koronaviruso bangos. Būtų dar sunkiau ir gyventojams, ir administracijai.
Laisvės daugiau, bet ji – ribota
E. Simonavičius patikino, jog šiuo metu socialinės globos namų gyventojai gali vaikščioti po namų teritoriją. Išleidžiami ir į parduotuvę, tik patariama eiti tuomet, kai mažiau kitų pirkėjų.
Kambariuose langų iš tiesų negalima atlapoti iki galo. Juos galima tik atversti. To reikalauja jau ne karantino, o saugos taisyklės. Globos namų gyventojai ne visi vienodos sveikatos. Kai kurie pro visiškai atdarą langą gali iškristi. Lietuvoje jau yra pasitaikę tokių atvejų.
Globotinius galima lankyti. Tik lankytojai privalo registruotis iš anksto. Vienu metu į patalpas įleidžiama tik po vieną lankytoją. Lankytojo buvimo laikas kambaryje – ribojamas. Galima bendrauti 15 minučių. Tuo tarpu ilgiau gali bendrauti lauke, globos namų teritorijoje esančiose pavėsinėse. Čia laikas neribojamas.
„Kai kurie gyventojai nori išvažiuoti savaitgaliui. Tačiau negalime išleisti. Juk neaišku, su kuo bendraus, ar sugrįš neužsikrėtę. Nebent artimieji juos pasiimtų 90 dienų ar ilgesniam laikotarpiui. Deja, niekas tokiam ilgam laikui nepasiima“, – „Šiaulių kraštui“ sakė E. Simonavičius.
Galėtų gyventi grupinio gyvenimo namuose
Pasak direktoriaus, suvaržymams labiausiai priešinasi jauni ir palyginti dar stiprūs žmonės. Kadangi Liolių socialinės globos namai nėra vien senelių namai, čia atvežami ir kiti problemų turintys, vieniši žmonės. Globos namuose jie atsigauna. Direktorius neslepia, jog kai kurie turi ne visai sveikų poreikių, netgi asocialaus gyvenimo įpročių, blogai elgiasi su tame pačiame kambaryje gyvenančiais globotiniais. Todėl jiems reikia vaikščioti į parduotuvę, ne paslaptis, jog nori svaigalų. Maistu globos namuose yra aprūpinami, gali rinktis iš kelių patiekalų.
„Nepatenkintiems siūlome važiuoti į savo namus ir ten gyventi, tačiau jie nenori. O gal ir nesugebėtų gyventi vieni? Ruošiasi į kitus globos namus. Manau, jog palyginti stiprūs vyrai galėtų gyventi grupinio gyvenimo namuose, tuomet seneliams, kurie negali apsieiti be pagalbos, būtų ramiau“, – įsitikinęs E. Simonavičius.
