Naujausios
Amžinoji akis
Pažintis su šių metų akmentašių kūrybinės stovyklos dalyvių darbais pradėta nuo skulptūrų parkelio, įsikūrusio šalia Kelmės rajono savivaldybės. Klaipėdietis skulptorius Jonas Virbauskas sukūrė dvipusę skulptūrą „Sukaktys“. Vienoje pusėje – Kelmės miesto herbas ir Amžinoji akis, nukreipta į Savivaldybės langus, kitoje – akmentašystės tradicijos pradininkui Juozui Liaudanskiui skirtas angelas.
„Labai kuklus, bet turtingomis meninėmis priemonėmis išreikštas darbas. Didžiulė akmens masė atrodo nedidelė. Tai liudija skulptoriaus profesionalumą“, – taip apie Jono Virbausko kūrinį atsiliepė pakomentuoti skulptūrų pakviesta menotyrininkė Michalina Adomavičienė.
Tai jau trečiasis skulptūrų parkelyje įsikūręs klaipėdiečio akmentašio kūrinys.
Dvi Kražantės
„O aš padarysiu mergaitę“, – apie simpoziumo dienomis gimusią idėją pasakojo menininkas Kazys Bimba, iš granito sukūręs plastišką Kražantės upės-moters figūrą, kurią menotyrininkė M. Adomavičienė pavadino labai tobula, elegantiška, plaukiančia kaip Kražantė.
Kražantę pavaizdavo ir kitas nuolatinis akmentašių simpoziumų dalyvis Jonas Vaicekauskas. Jo skulptūra pastatyta Draugystės parke, prie Kražantės upės. Skulptorius pasakojo kūręs labai žemišką skulptūrą, kad ji būtų kuo artimesnė J. Liaudanskio stiliui. Tiesiog pievelėje, ant žemės pastatyta taip pat moters-upės skulptūra tarsi susilieja su gamta. Menotyrininkė tokią išraiškos formą pavadino labai paveikia. O Savivaldybės architektas Vitalijus Kupreščenka pasiūlė ją pavadinti „Tėkme“.
Angelas ir koplytstulpis
Kelmiškis akmentašys ir simpoziumų organizatorius Valdas Bandza, pagarsėjęs kaip akmeninių angelų meistras ir pelnęs Nacionalinio kultūros centro „Aukso vainiką“, šįkart angelą sargą padovanojo Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams, linkėdamas kuo mažiau gaisrų ir ugniagesių asmeninės apsaugos. Šv. Florijoną įkurdino tarnybos kiemelyje.
Šiaulietis tautodailininkas Albertas Martinaitis sukūrė daugiaprasmį koplytstulpį, primenantį ir šv. Ceciliją, ir Kelmėje vykstančius Žemaičių etnomuzikavimo bei tradicinių amatų kursus, kurie jau tapę Kelmės identiteto dalimi.
Pristatęs savo kūrinį kaip menininkas, drožėjas ir kanklių meistras pagarsėjęs A. Martinaitis kartu su seserimi kelmiške mokytoja V. Levickiene sugiedojo giesmę, pritardamas kanklėmis.
Menotyrininkė M. Adomavičienė koplytstulpį pavadino subtilia miniatiūra, iš visų kitų išsiskiriančiu kūriniu, žyminčiu tautodailininko kūrybos laisvę.
Pratęsta tradicija
Per vienuoliktąjį akmentašių simpoziumą savo sukurtas skulptūras Kelmės miestui dovanojusius kūrėjus sveikino miesto vadovai, kultūros darbuotojai.
Į skulptūrų pristatymą atvyko ir akmentašius Tautodailės metraščiu apdovanojo Šiaulių regiono tautodailininkų sąjungos pirmininkė Aistė Jakelaitytė ir buvusioji pirmininkė Laima Kelmelienė, pristatyta kaip akmentašių simpoziumų Kelmėje iniciatorė.
Skulptūrų pristatymą vedė ir apie akmentašystės tradiciją Kelmėje papasakojo Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė.
Ji pabrėžė, jog akmentašių simpoziumai-kūrybinės stovyklos tęsia praėjusiame amžiuje Kelmėje gyvenusio akmentašio Juozo Liaudanskio puoselėtą idėją puošti Kelmės miestą akmeninėmis skulptūromis. Akmentašystės tradicija Kelmėje 2021 metais įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
2004 metais, minint Juozo Liaudanskio 100-ąsias gimimo metines, buvo suorganizuota pirmoji akmentašių kūrybinė stovykla.
Šiųmetis, jau vienuoliktasis, akmentašių simpoziumas skirtas Juozo Liaudanskio 120-osioms gimimo metinėms ir Kelmės 540 metų jubiliejui.
Simpoziumo metu Kelmės kultūros centre, Juozo Liaudanskio galerijoje, surengta akmentašių simpoziumų skulptorių Kazio Bimbos, Jono Vaicekausko, Alberto Martinaičio, Valdo Bandzos, Jono Virbausko kūrybos paroda.
Per vienuolika simpoziumų sukurtos 53 akmens skulptūros, jos papuošė įvairias Kelmės miesto, šiuo metu išgarsėjusio kaip galerija po atviru dangumi, erdves.
