
Naujausios
Katilinės dūmas „su rūgštele“, bet nekenksmingas?
UAB „Pakruojo šiluma“ kaimynystėje gyvenantys pakruojiečiai skundžiasi, kad dūmai iš katilinės teršia aplinką, jie smelkiasi per daugiabučių langus. O bendrovės darbininkai nelinksmai juokauja: „Mūsų darbas pavojingas, bet nuo pernai – nebekenksmingas“. Ar tiesa, kad perėjus prie kūrenimo smulkinta mediena, ekologiškesnės aplinkos nesukurta nei bendrovės gyventojams, nei darbininkams?
Janina VANSAUSKIENĖ
Apie darbą ir „rūgštelę“
Antradienio rytą Pakruojyje S. Ušinsko ir Kęstučio gatvėmis tekėjo žalias vanduo. Į redakciją užsukę žmonės teiravosi, kas nutiko.
Prie 27-uoju ir 29-uoju numeriais pažymėtų namų S. Ušinsko gatvėje darbavosi remontininkai. Jie siurbliu traukė terminį vandenį, kuris būna dažytas žaliai ir liejo gatve.
Baigę išpumpuoti šachtą užtvindžiusį vandenį vyrai leidosi į ją ieškoti gedimo. Vienas darbininkas pasakė: sutrūnijęs vamzdis.
Nenorėjęs savo pavardės pasisakyti šilumininkas nelinksmai užsiminė: „Mūsų darbas pavojingas, bet nuo pernai – nekenksmingas. Čia dar nieko, bet kas dedasi katilinėje?... Kai užpila tos rūgštelės, joje būti negali.“
Pasakojo, kad burnoje nuo tos „rūgštelės“ rūgštu būna: tokios esančios ekologiško kuro deginimo technologijos.
Oro tarša skundžiasi ir gyventojai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo pakruojiečių skundą dėl iš „Pakruojo šilumos“ centrinės katilinės sklindančių dūmų.
Prie katilinės J.Janonio gatvelėje gyvenanti pakruojietė patvirtino, jog modernizavus katilinę ir pastačius žemesnį kaminą, keisto kvapo dūmai leidžiasi į kiemą, todėl nei atverti langų, nei būti kieme nemalonu.
„Jie tikriausiai ten ne medieną kūrena , nes medžio dūmo kvapas kitoks“, – sakė garbaus amžiaus pakruojietė, kurios namas skersai gatvę prieš katilinę.
„Pakruojo kraštas“ pakalbino Agnę ir Laimutį Laurinavičius, ėjusius gatve su kūdikiu vežimėlyje.
Sutuoktiniai tvirtino, J.Janonio gatve eina dažnai, čia jaučia keistą katilinės dūmų kvapą.
Daugiabutyje šalia katilinės (už kelių dešimčių metrų) gyvenantis Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis neslėpė, jog dėl dūmų kvapo kalbėjosi ir su „Pakruojo šilumos“ direktoriumi bei darbuotojais.
„Klausiau, kuo kūrenate, kad kambariuose – rūkytų lašinių kvapas? Ar negalima dūmus leisti per senąjį – dar tebestovintį gerokai aukštesnį kaminą, kad šie neitų tiesiai mums į langus“, – ne vieną pokalbį su šilumininkais prisiminė direktorius.
V.Stapušaičio žodžiais, daugeliui gyventojų rūpi, kad būtų ištirta ar balti keisto kvapo ir burnoje salsvai rūgštoką skonį keliantys dūmai neteršia oro ir ar nekenkia sveikatai? Ar tiriama kūrenimui atgabenta smulkinta mediena – gal ji užteršta radioaktyviomis medžiagomis?
„Rūgštelė“ – citrinos rūgštis
„Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis redakcijai tvirtino, jog modernizuotoje katilinėje oro tarša yra matuojama kartą metuose – toks esąs tyrimų dažnumo reikalavimas, nustatomas pagal katilų galingumą.
Bendrovė samdo privataus verslo laboratoriją, taršos perviršio nenustatyta.
Direktorius redakcijai neigė kada nors pats jutęs rūgštų dūmų kvapą, tačiau į nuotekų tinklus išleidžiamas degimo procese susidaręs kondensatas yra nušarminamas citrinos rūgštimi – tokia esanti technologija.
J. Bumelis paaiškino, kad per kaminą išleidžiami dūmai yra išvalyti purškiant vandenį, su garais, dėl to jie balti.
Direktorius tikino, kad naujojo kamino aukštis yra toks, kokį numatė projektuotojai.
Pažeidimų nenustatė
Rengiant publikaciją, redakcija gavo Šaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Konderausko pranešimą. Jame rašoma, kad, „Pakruojo šilumoje“ atlikus patikrinimą, pažeidimų nerasta.
Buvo tikrinami anglies monoksido, azoto oksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių kiekiai. Leistinų normų neviršijo nei vienas iš tikrintų parametrų.
Buvo patikrintas ir technologinis procesas. Pažeidimų taip pat nenustatyta. Katilas yra kūrenamas medžio skiedromis. Šilumos gamybai naudojamas vien biokuras. Iškastinis kuras yra tik rezervinis.
„Modernizavus gamybą ir įdiegus naują įrangą – kondensacinius ekonomaizerius yra taupomas kuras, o dūmai papildomai išvalomi“, – rašoma rašte.
Pranešime taip pat sakoma, jog UAB „Pakruoji šiluma“ tikrinama jau ne pirmą kartą. Pernai ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyrius taip pat tikrino išmetamus dūmus. Leistinų normų viršijimai nebuvo nustatyti.
Pakruojo agentūros specialistai 2015 metais buvo nustatę, kad bendrovė netinkamai tvarkė šalinamus pelenus ir už tai atsakingam asmeniui surašė administracinių teisių pažeidimo protokolą.
Tačiau pakruojiečiai, norėję sužinoti, ar dūmai nekenkia sveikatai, atsakymo nesulaukė, nes aplinkosaugininkai tyrė tik teršalų kiekius dūmuose.
Autorės nuotr.
DŪMAI: Katilinės kaimynystėje gyvenantys žmonės mano, kad dūmai labiau teršia aplinką po katilinės rekonstrukcijos, nes jie leidžiami per naują, žymiai žemesnį kaminą.
TERMOFIKATAS: „Pakruojo šilumos“ trasoje įvykus avarijai, gatvės buvo užlietos žaliu vandeniu.
KVAPAI: Pakruojiečiai Agnė ir Laimutis Laurinavičiai stebisi, kad smulkinta mediena kūrenamos katilinės dūmai skleidžia keistą rūgštoką kvapą.
„RŪGŠTELĖ": „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis teigia, kad smulkintos medienos deginimo technologijos reikalauja naudoti citrinos rūgštį.