Kataloge – kovotojų atminties ženklai

Ka­ta­lo­ge – ko­vo­to­jų at­min­ties ženk­lai

Jo­niš­kio Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je pri­sta­ty­tas is­to­ri­ko Ed­vi­no Vai­do­to ka­ta­lo­gas „Žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę“. So­li­džia­me lei­di­ny­je spaus­di­na­ma in­for­ma­ci­ja bei nuo­trau­kos ir apie Jo­niš­kio ra­jo­ne esan­čius pa­mink­lus, skir­tus gy­vy­bes paau­ko­ju­siems ko­vo­to­jams.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Dar­bas pra­si­dė­jo nuo smulk­me­nos

Is­to­ri­ko Ed­vi­no Vai­do­to ka­ta­lo­ge pri­sta­to­mi vi­so­je Lie­tu­vo­je sta­ty­ti ir iš­li­kę pa­mink­lai, sto­gas­tul­piai, kop­ly­tė­lės, kry­žiai, skir­ti 1919–1923 me­tais kri­tu­siems už vals­ty­bės lais­vę.Taip pat pa­tei­kia­mos se­no­sios (XX am­žiaus 3–10 de­šimt­me­čių) ir nau­jo­sios (2016–2018 me­tų) pa­mink­lų nuo­trau­kos bei teks­ti­nė in­for­ma­ci­ja, koor­di­na­tės.

Di­de­lis dar­bas, pa­sak au­to­riaus, pra­si­dė­jo nuo smulk­me­nos. 2011 me­tais pra­dė­jęs dirb­ti Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Ka­ry­bos is­to­ri­jos sky­riu­je kar­tu su ko­le­ga jis ty­ri­nė­jo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės is­to­ri­ją ir ap­ra­ši­nė­jo do­va­no­ja­mas ver­ty­bes. Kar­tą vie­na mo­te­ris at­ne­šė la­bai įdo­mią fo­tog­ra­fi­ją su ka­ro kry­žiais ir pa­mink­lu žu­vu­siems Lie­tu­vos ka­riams. Be­ty­ri­nė­da­mas nuo­trau­ką is­to­ri­kas E. Vai­do­tas sa­ko su­pra­tęs, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai daug pa­mink­lų, pa­sta­ty­tų žu­vu­siems ka­riams at­min­ti, tad nu­spren­dė la­biau gi­lin­tis į šią sri­tį.

Su žmo­na jie pra­dė­jo pa­žin­ti­nes ke­lio­nes po Lie­tu­vą, lan­kė pa­mink­lus. O 2015 me­tais, pa­ska­tin­tas ko­le­gės, E. Vai­do­tas pa­raiš­ką, su­si­ju­sią su Nprik­lau­so­my­bei skir­tų pa­mink­lų ty­ri­mu, pa­tei­kė Lie­tu­vos Kul­tū­ros ta­ry­bai ir ga­vo sti­pen­di­ją. Taip po­mė­gis ta­po ti­ria­muo­ju dar­bu, ku­ris tru­ko dve­jus me­tus.

Ka­ta­lo­gą „Žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę“ pa­pil­dė fo­tog­ra­fi­jos iš Bir­žų, Jo­na­vos, Kre­tin­gos, Prie­nų, Šiau­lių, Ši­lu­tės, Uk­mer­gės, Ute­nos ir ki­tų mies­tų bei ra­jo­nų mu­zie­jų, Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­jaus, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos, mo­kyk­lų, pa­vie­nių as­me­nų, is­to­ri­jos en­tu­zias­tų ar­chy­vų.

In­for­ma­ci­ja iš Jo­niš­kio ra­jo­no

Lei­di­ny­je spaus­di­na­mos Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus fon­duo­se sau­go­mos Jo­niš­kio mies­to bei Kriu­kų mies­te­lio Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lų nuo­trau­kos. Jo­niš­ky­je pa­mink­las už su­rink­tas au­kas mies­to cent­re bu­vo pa­sta­ty­tas 1928 me­tais. Pa­mink­lo ati­den­gi­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vo tuo­me­ti­nis ša­lies Pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na. Penk­ta­ja­me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je to­je vie­to­je bu­vo įreng­tos so­vie­ti­nių ka­rių ka­pi­nės, o pa­mink­las 1961 me­tais nu­griau­tas. Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mo lai­ko­tar­piui 1989 me­tais pa­mink­las vėl at­sta­ty­tas ir šiuo me­tu at­nau­jin­tas.

Kriu­kuo­se pa­mink­las žu­vu­siems už lais­vę ka­riams pa­gerb­ti iš­ki­lo tais pa­čiais me­tais, kaip ir Jo­niš­ky­je. 1962 me­tais Jo­niš­kio vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to nu­ro­dy­mu jį nu­grio­vė vie­tos kom­jau­nuo­liai. Pa­mink­lą at­sta­tė meist­rai An­ta­nas Alek­sand­ra­vi­čius ir Sta­sys Bal­čiū­nas ir jis ati­deng­tas 1989 me­tais.

Ka­ta­lo­ge mi­ni­mi ir dar du ob­jek­tai Jo­niš­kio ra­jo­ne, tik be fo­tog­ra­fi­jų. Ma­no­ma, kad Mel­nių kai­me 1928 me­tais bu­vo pa­sta­ty­tas dvik­ryž­mis me­di­nis kry­žius, skir­tas vals­ty­bės Nep­rik­lau­so­my­bės de­šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti. Apa­ti­nės kryž­mos cent­re bu­vęs pri­tvir­tin­tas Nuk­ry­žiuo­ta­sis, kry­žiaus ga­lai už­si­bai­gia tri­la­piais. Nuot­rau­ka bu­vo spaus­din­ta lei­di­ny­je „Me­di­nis Jo­niš­kio kraš­to ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­das“.

Tau­sė­nų kai­me 1938–1939 me­tais Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­ris Adol­fas Gofmanas–Adomaitis sa­vo že­mė­je pa­sta­tė pa­mink­lą, skir­tą Nep­rik­lau­so­my­bės 20-me­čiui. Pa­mink­lo po­sta­men­tas laip­tuo­tas, pa­ts pa­mink­las obe­lis­ko for­mos su už­ra­šu: „Te­lai­mi­na Die­vas mū­sų tau­tą. Lie­tu­vos sa­va­no­rio A. Gof­ma­no au­ka“. Pa­mink­las sto­vi kai­mo lau­kuo­se.

Ren­gi­ny­je taip pat pri­sta­ty­ta Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kai-gink­luo­tos re­zis­ten­ci­jos da­ly­viai 1944–1946 m.“

Au­to­rės nuo­tr.

Is­to­ri­ko Ed­vi­no Vai­do­to lei­di­ny­je spaus­di­na­mos ir Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus fon­duo­se sau­go­mos Jo­niš­kio mies­to bei Kriu­kų mies­te­lio Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lų nuo­trau­kos bei ap­ra­šy­mai, pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie at­min­ties ženk­lus Mel­nių ir Tau­sė­nų kai­muo­se.

Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mo lai­ko­tar­piui 1989 me­tais Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las Jo­niš­ky­je vėl at­sta­ty­tas ir šiuo me­tu at­nau­jin­tas.