
Naujausios
Kas teršia aplinką? Žmonės ar pastatai?
Praėjusį pirmadienį Šiauliuose dvinarės rinkliavos problemas sprendė Seimo nariai. Gruodžio mėnesį Šiaulių apskrities savivaldybės sutartinai nepatvirtino dvinarės mokesčio už šiukšles sistemos. Diskusijoje dėl dvinarės rinkliavos išreikšti ketinimai kreiptis į Vyriausybę dėl jos atšaukimo arba į Konstitucinį Teismą.
Naujosios apmokestinimo tvarkos kratosi ir gyventojai, kuriems paslauga brangs. Verslininkai ir ūkininkai tvirtina, jog įvedus dvinarę atsiskaitymo sistemą atliekų tvarkymas jiems brangtų tris kartus.
Pastoviąją mokesčio dalį tektų mokėti ir būstus turintiems emigrantams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Už šiukšliavežės nuvažiuotą kilometrą – 3 eurai 15 centų
Kelmės rajono taryba patvirtino komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifus bei įkainius. Juos apskaičiavo UAB „Technologiniai sprendiniai“. Tarybos posėdyje pristatė šios įmonės direktorius Eugenijus Rimkevičius.
Paskaičiavimai pavadinti pirmuoju žingsniu į dvinarę atsiskaitymo už atliekų surinkimą sistemą, kadangi išanalizuota komunalinių atliekų surinkimo sistema ir įvertintos surinkimo bei transportavimo sąnaudos. Buvo įvertintas rajono kelių ilgis, šiukšliavežių talpa ir vidutinis jų greitis, kuro ir laiko sąnaudos bei nustatyta galima didžiausia kaina, vadinamosios lubos.
Kadangi kintamoji mokesčio dalis turėtų būti skaičiuojama nuo surinktų šiukšlių kiekio, vieno konteinerio pakėlimas įkainotas 45 euro centais. Už kiekvieną šiukšliavežės nuvažiuotą kilometrą teks mokėti po 3 eurus ir 15 centų.
Už sprendimo projektą, kuriuo turėjo būti patvirtinti nauji įkainiai, nebalsavo 9 Tarybos nariai. Tačiau 15 balsavus už sprendimas priimtas.
Mokės ir Lietuvoje negyvenantys
Įvedus dvinarę atsiskaitymo už atliekų surinkimą sistemą, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turės mokėti pastoviąją ir kintamąją kainos dalis. Pastovioji dalis nustatoma tam, kad padengtų su atliekų tvarkymu susijusias pastoviąsias išlaidas: infrastruktūros išlaikymą, amortizacines, administravimo ir bendrosios veiklos išlaidas. Pastovioji dalis priklausys nuo jų turimo nekilnojamojo turto. Tai reiškia, jog kiekvienas pastatas ar būstas bus apmokestinamas.
Pagal naująją tvarką vienam gyventojui atliekų surinkimas brangtų maždaug 6–7 eurais per metus. Daugiabučių ir miesto privačių namų gyventojams paslauga būtų brangesnė maždaug pusantro euro per mėnesį negu kaimo gyventojams. Motyvuojama tuo, kad paslaugą jie gaus kokybiškesnę ir dažniau negu kaimo gyventojai.
Verslininkai ir ūkininkai pasiskaičiavo, jog atsižvelgiant į turto vienetus – atliekų surinkimas brangs apie du – tris kartus.
Iki šiol už atliekų surinkimą nemokėdavo Lietuvoje būstą turintys, tačiau užsienyje gyvenamąją vietą deklaravę emigrantai. Dabar ir jie privalės mokėti pastoviąją mokesčio dalį. O kad nereikėtų mokėti kintamosios dalies, privalės pateikti elektros skaitiklių duomenis. Jei elektros išnaudota, vadinasi, buvo grįžę namo ir kurį laiką šiukšlino. Teks susimokėti.
Kelmės rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Parnarauskienė informavo, jog įkainius privaloma kelti dėl Aplinkos ministerijos patvirtinto Taršos mokesčio. Be to, labai brangiai kainuoja vadinamasis atliekų surinkimo vartų mokestis. Vienos atliekų tonos pristatymas į sąvartyną pabrango 26 eurais. Iki 2020 metų atliekų surinkimo mokestis dar kils.
Beje, rajono Taryba gali nuspręsti pastoviąją mokesčio dedamąją imti ne nuo turto vieneto, o nuo žmonių skaičiaus. Daugelio gyventojų ir verslininkų bei ūkininkų nuomone, tai būtų teisingesnis variantas, nes šiukšlina ne būstas ar gamybinės patalpos, o žmonės.
Įvardykim, kad mokame už orą
Veislinių galvijų limuzinų ūkį turintis rajono Tarybos narys Vytautas Barkauskas stebisi, jog taip lengvai galima didinti mokestį, nesuteikiant jokios papildomos paslaugos. Daugelis ūkininkų turi nemažai gamybinių pastatų: grūdų sandėlius, technikos garažus, fermas, pašarų laikymo patalpas. Už kiekvieną jų turės mokėti.
„Perkame naujas padangas – senąsias pardavėjai išsiveža. Keičiame tepalus, naudotus irgi išsiveža tuo verslu užsiimančios bendrovės. Plėveles išsiveža. Tai kiek mes teršiame? Nebent kad traktorius purvinais ratais įvažiuoja į garažą, – piktinasi ūkininkas. – Ūkininkų sąjunga pasisako prieš tokį pasipinigavimą. Pirma duokim žmogui uždirbti, o tada įgyvendykime iš Briuselio nuleistus nurodymus. Arba taip ir įvardinkime, kad mokame ne už paslaugą, o už orą.“
Trūksta skaidrumo
Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas, rajono Verslininkų asociacijos vadovas Ildefonsas Petkevičius taip pat tvirtina, jog atliekų verslui trūksta skaidrumo.
Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre vyko diskusija apie dvinarę mokesčio už atliekas sistemą. Daugeliui verslininkų įkainiai už atliekų surinkimą didėja tris kartus. Kerkasių žemės ūkio bendrovei taip pat gerokai brangsta.
„Naujose taisyklėse nėra lankstumo. Specialistai užsiciklinę ant vieno sakinio. Nemanau, kad teisinga mokestį nustatyti pagal pastatų skaičių. Suprantu, kai mokėdavom pagal dirbančių žmonių skaičių. Darbuotojas valgo pietus. Meta pakuotes ir atliekas į šiukšliadėžę. Nors, antra vertus, jie už save jau moka atliekų tvarkymo mokestį kaip buitiniai vartotojai.
O ar teršia grūdų sandėlis, į kurį žmogus užsuka tik vieną kartą per dieną?“ – klausia Ildefonsas Petkevičius.
Jo manymu, pastatus jau ir taip apmokestina nekilnojamojo turto mokesčiu. Plastiką surenka taromatai. Be to, už jį sumokamas užstatas.
Ką sumąstys išmanieji?
Su nerimu naujosios atsiskaitymo tvarkos laukia ir gyventojai. Kai kurie girdėjo, jog kituose šalies rajonuose jau nustatyta daugiabučių gyventojams 37 eurų pastovioji mokesčio dalis, o kaimų gyventojams 35 eurų. Kintamoji dalis mieste 4,8 euro už konteinerį, kaime – 4,4 euro.
„Jau nebepavelkame tų mokesčių naštos, – sako Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė. – Kaimai tuštėja. Likusieji žmonės perka ištuštėjusius pastatus, nes prie jų dar yra hektaras kitas žemės. Dabar teks sumokėti atskirai už kiekvieną nupirktą lūšną ar už pašiūrėlę. Tik tiek ir tesugalvoja mūsų išrinkti išmanieji. Kaip kuo išmaniau nureketuoti žmogų.“
Bendruomenės pirmininkė pasakoja, jog padidėjęs mokestis skaudžiai palies ir kitas kaimo šeimas, kurios ir taip gyvena ant skurdo ribos. Neapsimokės nei turėti tvarto, nei laikyti gyvulio, jeigu ir už pastatą reikės mokėti mokesčius.
„Kaime nedaug tesusidaro atliekų. Tokie čia mes teršėjai. Juk kūrename krosnis. Nugenėtas šakas, popierius ir kartoną sudeginame. Į stiklainius žiemai dedame atsargas. Pūvančias atliekas laikome kompostavimo duobėse, jomis tręšiame daržą. Už ką tas vis didėjantis mokestis?“
Bendruomenės pirmininkė iškėlė ir kitą problemą. Šiukšliavežės dėl blogų kelių į kai kuriuos kaimus nenuvažiuoja po kelis mėnesius. Ji pateikė informaciją rajono Tarybai ir iškovojo, kad tiems žmonėms rinkliavos mokestis būtų sumažintas. Tačiau dauguma kaimo gyventojų, ir negavę paslaugos, moka visą rinkliavos mokestį, nes neturi laiko kovoti.
Emigrantai parduos būstus?
Butą Šiauliuose turinti Gražina išvyko uždarbiauti į Airiją. Moteris svetimoje šalyje deklaravo gyvenamąją vietą. Savo būsto nenori parduoti, nes, užsidirbusi airišką pensiją, ketina grįžti gyventi į Šiaulius.
Iki šiol moteris seseriai pervesdavo pinigų, kad ši sumokėtų mokesčius, nes pati grįžta tik vieną kartą per porą metų. Už atliekų tvarkymą iki šiol nereikėdavo mokėti. Nedidelio būsto išlaikymas moteriai kainuoja apie 400 eurų per metus. Jei prisidės „abonentinis“ mokestis už atliekų tvarkymą, nors nei ji nebūdama Lietuvoje, nei tuščias jos būstas nešiukšlina, poniai Gražinai būsto išlaikymas dar pabrangs. Moteris abejoja, ar neteks parduoti buto.
Panašiai svarsto ir kiti emigrantai, nusipirkę butus kaimų daugiabučiuose, kad turėtų kur sugrįžę apsistoti.
Jei neturės ir būsto, liks dar plonesni saitai su Lietuva. O gal ir visai nutrūks?
Autorės nuotr.
Dvinarės atsiskaitymo už atliekų tvarkymą sistemos šalininkai aiškina, jog ši sistema skatins gyventojus rūšiuoti šiukšles. Tačiau kuo kruopščiau rūšiuoja, tuo labiau brangsta jų tvarkymas. Kodėl?
UAB „Technologiniai sprendiniai“ direktorius Eugenijus Rimkevičius Kelmės rajono tarybos posėdyje tvirtino, jog už šiukšliavežės nuvažiuotą kilometrą reikėtų mokėti 3, 15 euro.
Ūkininkas Vytautas Barkauskas apgailestauja, jog mokesčiai didinami ne už paslaugas, o už orą. (
Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Ildefonsas Petkevičius įsitikinęs, jog atliekų tvarkymo versle daug neskaidrumo.
Minupių bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė sako, jog mokestis ne už teršėją, o už kiekvieną kaimo pašiūrę – neteisingas.