
Naujausios
Kas palengvins verslininkų naštą?
Ką daryti, kad rajono verslininkams būtų lengviau steigti verslą, kaip suburti verslo žmones? – šias ir kitas biznio problemas viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ biure gvildeno radviliškiečiai politikai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kvies dalintis sėkmingo verslo istorijomis
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovė Auksė Vizbarienė juokavo: būsimiems ir esamiems rajono verslininkams bepigu – jiems nereikia niekur važiuoti, norint gauti nemokamą patarimą ar konsultaciją, tereikia užeiti į Radviliškyje jau penkerius metus veikiantį įstaigos biurą.
A. Vizbarienės duomenimis, padedant „Versliai Lietuvai“, per dvejus metus buvo įsteigta apie 20 įmonių.
Radviliškyje, kaip ir kitur, yra didelė jaunimo emigracijos problema. Pagal statistiką iš Radviliškio per 2015 metus į užsienį emigravo 643 jauni žmonės (nuo 18 iki 29 metų).
„Į užsienį išvažiuoja darbingiausi mūsų žmonės. O kiek dar jų išvažiuoja į Kauną, Vilnių, Klaipėdą?" – retoriškai klausė A. Vizbarienė.
„Bent jau mes siekiame, kad pas mus dirbtų jaunas kolektyvas, stengiamės mokėti didesnius atlyginimus, bet jauni pasirenka danijose prižiūrėti vaikus. Ir jų mokslai nueina šuniui ant uodegos. Kiek grįžusių iš užsienio pradėjo didelį verslą? O radviliškiečių, neišvažiavusių ir sėkmingai pradėjusių verslus, žinau kelis“, – teigė Šeduvos verslininkas Jurgis Baublys.
„Nė vienas neišvažiuotų, jei ir čia galėtų uždirbti tiek, kad galėtų gyventi oriai“, – jam paprieštaravo jaunimo atstovas Andrius Grabauskas.
„Prisitaikymo galimybė išties būna sunki – grįžę emigrantai Lietuvoje nebemoka gyventi, todėl viską meta. Bet tikrai turime ir verslo perliukų. Pavyzdžiui, rimtą verslą įkūręs Eugenijus Gvalda, Kornelijus Čelutka, vadovaujantis didžiuliams rizikos kapitalo fondams. Tai žmonės, nuėję ilgą kelią į savo karjerą“, – didelių karjeros aukštumų pasiekusius radviliškiečius vardijo A. Vizbarienė.
Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Smalinskas „užkibo“ ant A. Vizbarienės išmesto sėkmingo verslo pavyzdžių kabliuko: „Va, tokius žmones ir reikia sukviesti, kad jie pasidalintų savo sėkmės istorijomis su mūsų jaunimu.“
Sėkmingiausiai dirba eksportuotojai
Anot A. Vizbarienės, paprastai sėkmingiausiai dirba produkciją eksportuojančios įmonės. Radviliškio savivaldybėje tokių veikia 16, Šiaulių apskrityje – 174.
Eksportuotojai, A. Vizbarienės teigimu, sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Radviliškio rajonas po Šiaulių miesto ir rajono yra trečioje vietoje. Pačių įmonių rajone esą yra nedaug, bet jų apyvarta didelė.
Pas mus dominuoja gana sudėtingi sektoriai – krovinių vežėjai, grūdų perdirbėjai.
Kita vertus, rajone mėgstama kopijuoti tą patį verslą ir nepagalvojama, kad tada jau teks „persipjaustyti“ rinką. Kad ir kepyklėlės. Kol jų dirbo viena, viskas buvo gerai, bet kai atsirado kelios, rinką teko dalintis į kelias dalis.
Pasidžiaugta, kad jauni žmonės dirba šiuolaikiškai, „eina į internetą“ – imasi internetinės prekybos.
A. Vizbarienė pateikė Tauragės pavyzdį. Tauragiškiai esą moka pritraukti užsienietišką kapitalą: gamina vėjo jėgainių korpusus, naro kostiumus – šiuos specifinius verslus finansuoja užsieniečiai ir visa produkcija keliauja į užsienį.
„Būna ir tokių pradžių: dirbo žmogus užsienyje švelniakailių žvėrelių firmoje. Išmoko šio verslo, ir tada savininkai investavo į tokio verslo, kuriam vadovaus užsienyje dirbęs lietuvis, pradžią Lietuvoje. Darbo vietą susikūrė ne tik šis verslininkas, bet ir įkūrė darbo vietų to rajono žmonėms“, – pasakojo A. Vizbarienė.
Padėtų skiriama parama verslui
Kad smulkusis verslas galėtų „įsikabinti“, veikia verslo rėmimo fondai. Rajone remiamas naujų darbo vietų steigimas, dengiamos reklamos, parodų organizavimo išlaidos.
Kaip geras rėmimo pavyzdys paminėta kelmiškių parama jaunimo verslui.
A. Vizbarienė informavo: ten per metus įsikuria apie 10 jaunimo įmonių. Anot jos, Kelmės savivaldybė iki 10 tūkstančių eurų kompensuoja įsigytas darbo priemones. Tai yra didelė parama.
„Pas mus tam tikrą paramą teikia Darbo birža, bet ji nėra patraukliausia vieta jaunimui. Mažeikiuose, Tauragėje daugiau remiami investuotojai, bet su jais nėra taip paprasta, juos reikia gaudyti“, – teigė verslo žinovė.
Pasišaudė kritikos strėlėmis
Kritikos akmenukų buvo paleista į rajono Verslininkų asociacijos daržą – esą niekas jos nežino, ji verda savose sultyse, o verslininkai yra palikti likimo valiai. Niekas nežino, kiek narių ji turi, kas į ją įeina.
Anot A. Vizbarienės, „Versli Lietuva“ kartu su Mokesčių inspekcija darė turą – važiavo po rajonus ir susitiko su verslininkų asociacijų nariais, juos konsultavo. Ir tik radviliškiečiai nerado laiko jų priimti.
Radviliškio verslininkų asociacijai vadovaujantis Gediminas Lipnevičius patikino, kad jų organizaciją sudaro 72 verslo subjektai.
„Įsteigus mūsų asociaciją, rajono Taryba priėmė sprendimą, kad asocijuotos verslo struktūros negalėtų pretenduoti į paramą iš Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo fondo. Į mūsų pasiūlymus verslo sąlygoms gerinti niekada nėra atsižvelgta. Nė vienas asociacijos narys nėra įtrauktas į SVV komisiją.
Kodėl Darbo biržos projektai, skirti pradedantiesiems verslininkams remti, veikia ribotą laiką – juk verslas kuriasi visus metus? Dešimtys milijonų eurų skirta neaiškiam projektui „Atrask save“, o rimtesnei paramai lėšų nėra“, – gynėsi verslo atstovas G. Lipnevičius.
Jam pasiūlyta labiau viešinti asociacijos veiklą, kad apie ją žinotų rajono verslo žmonės, kad būtų pritraukiama naujų narių.
Autorės nuotr.
Radviliškyje veikiančio viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ biuro atstovė Auksė Vizbarienė: „Eksportuojančios įmonės sukuria didžiausią pridėtinę vertę.“
„Įsteigus mūsų asociaciją, rajono Taryba priėmė sprendimą, kad asocijuotos verslo struktūros negalėtų pretenduoti į paramą. Tai kur ta parama verslui?“ – klausė Radviliškio verslininkų asociacijos vadovas Gediminas Lipnevičius.
„Būtų puiku, jei jaunimui savo sėkmės istorijas papasakotų iš rajono kilę verslo „asai“, – siūlė Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Smalinskas (dešinėje).