Kamanų aukštapelkėje nepamatė pelkių

Ka­ma­nų aukš­ta­pel­kė­je ne­pa­ma­tė pel­kių

Šeš­ta­die­nį apie tris­de­šimt gam­tos mė­gė­jų pa­si­nau­do­jo kvie­ti­mu pa­si­gro­žė­ti Ka­ma­nų aukš­ta­pel­ke – vie­nin­te­le Šiau­lių ap­skri­ty­je tu­rin­čia vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to sta­tu­są.

Čia įženg­ti vi­sa­da drau­džia­ma pa­vie­niui, o gru­pėms įma­no­ma tik to­kiu me­tų lai­ku, kai ne­pe­ri paukš­čiai.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to di­rek­ci­ja iš­lai­ko tra­di­ci­ją pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę pel­kių die­ną – va­sa­rio 2-ąją.

Iš pra­džių su­si­rin­ku­sie­ji re­zer­va­to lan­ky­to­jų cent­re ne­to­li Ak­me­nės su­pa­žin­din­ti su mo­der­nia gam­ti­ne eks­po­zi­ci­ja. Pris­ta­ty­ta re­zer­va­to is­to­ri­ja, Ka­ma­nų aukš­ta­pel­kės rai­da, pel­kių reikš­mė ir bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė. Pa­si­nau­do­ta in­te­rak­ty­viais mo­ni­to­riais, kad bū­tų pa­tir­tas vir­tua­lios ke­lio­nės gam­to­je džiaugs­mas.

Pas­kui be­maž de­šim­ties au­to­mo­bi­lių ka­ra­va­nas iš­rie­dė­jo Ag­luo­nų link, įsu­ko į miš­kus.

Apie ki­lo­met­rą at­vy­kė­liai pės­tu­te nu­ka­ko iki pa­žin­ti­nio ta­ko, pa­si­skirs­tė į de­vy­nias gru­pe­les. Kiek­vie­na jų ke­tu­rių ki­lo­met­rų ke­ly­je už­tru­ko pa­ly­gin­ti il­go­kai – apie dvi va­lan­das, nes ke­liau­to­jus kal­bi­no kas ke­li šim­tai met­rųųi įsi­tai­sę gam­ti­nin­kai. Jie vi­siems bu­vo pa­ren­gę klau­si­mus ir sky­rė ba­lus už at­sa­ky­mus.

Dau­ge­lis ne­daug kly­do. Pra­tur­tin­tas ir gam­tos ži­nių ba­ga­žas: kad Lie­tu­vo­je pel­kės uži­ma apie 6 pro­cen­tus te­ri­to­ri­jos; jog be­brai lai­ko­mi sa­vo­tiš­kais ve­ge­ta­rais, nes neuž­ka­bi­na kar­tu van­de­ny­je plau­kio­jan­čių žu­ve­lių. Gam­tos ap­sau­gos aso­cia­ci­jos „Bal­ti­jos vil­kas“ duo­me­ni­mis, Ka­ma­nų re­zer­va­te prieš de­šimt­me­tį gy­ve­no pa­ti di­džiau­sia Lie­tu­vo­je vil­kų šei­ma – dvy­li­ka. Aukš­ta­pel­kė­je yra eže­rė­lių, ta­čiau bent į ku­rį įte­kan­čių upokš­nių nė­ra. Ta­čiau po au­ga­li­ja yra pa­si­slė­pę klam­pu­piai, jais eže­rė­lių van­dens per­tek­lius nu­te­ka į pel­kės pa­kraš­čius.

Ge­riau­siai at­sa­kiu­sie­ji į klau­si­mus ap­do­va­no­ti.

Vi­si vai­ši­no­si ant lau­žo vir­ta žu­vie­ne.

Nie­kas ne­si­ste­bė­jo, kad lan­ky­da­mie­si aukš­ta­pel­kė­je pel­kių van­dens taip ir ne­pa­ma­tė. Pel­kė už­klo­ta sto­ru snie­go sluoks­niu.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to vy­resny­sis spe­cia­lis­tas Dovydas Bučys (kai­rė­je) imi­tuo­ja miš­kų žvė­rių gar­sus.

Po Ka­ma­nų aukš­ta­pel­kę ke­liau­ta gru­pe­lė­mis.

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo spe­cia­lis­tė Kris­ti­na Gri­ga­liū­nie­nė (vi­du­ry­je) eg­za­mi­nuo­ja

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to di­rek­to­riaus Da­riaus Triau­šio (de­ši­nė­je) vir­tos žu­vie­nės ka­ti­las iš­tuš­tin­tas iki dug­no.

Be­veik kas­met Ka­ma­nų aukš­ta­pel­kė­je ap­si­lan­kąs me­džio­to­jas Kle­mas Ri­mu­tis (de­ši­nė­je) iš Nau­jo­sios Ak­me­nės tu­rė­jo įmin­ti Mar­ga­ri­tos ir Vy­tau­to Ska­bei­kių pa­rink­tas gam­tos mįs­les.

Į vil­kais gar­sė­jan­čią Ka­ma­nų aukš­ta­pel­kę šei­ma at­si­ve­žė ir šu­ne­lį.