Kalėdų eglės – pačių gyventojų kūryba

Kalėdų eglės – pačių gyventojų kūryba

Ka­lė­dų eg­lės – pa­čių gy­ven­to­jų kū­ry­ba

Kel­mės ra­jo­ne bai­gė­si eg­lu­čių įžie­bi­mo va­jus. Va­kar vie­ni iš pa­sku­ti­nių­jų įspū­din­gą eg­lę įžie­bė Ty­tu­vė­nai, už­va­kar – Už­ven­tis ir Vai­gu­va. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je Ka­lė­dų eg­lė pa­puo­šė Kel­mę, dar anks­čiau ir ki­tas ra­jo­no gy­ven­vie­tes.

Tik Kel­mės eg­lę kū­rė pro­fe­sio­na­lus dai­li­nin­kas. Ki­tas – se­niū­ni­jų dar­buo­tai ir pa­tys gy­ven­to­jai.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kel­mės cent­re pla­ka mies­to šir­dis

Šie­met dai­li­nin­kas And­rius Se­sels­kas Kel­mės mies­tui su­kū­rė ypa­tin­gą eg­lę. Ją puo­šia iš gir­lian­dų pa­da­ry­tos šir­dys, o jų vi­du­je blyk­čio­jan­čios švie­se­lės imi­tuo­ja šir­dies pla­ki­mą.

Praė­ju­sią va­sa­rą A. Se­sels­kas su­kū­rė Kel­mės ženk­lą. Tai šir­dies for­mos me­džio rie­vė ar­ba kel­mas, iš ku­rio au­ga at­ža­la. Šir­dies mo­ty­vą nu­spren­dė įpras­min­ti ir Ka­lė­dų eg­lė­je.

„Ma­nau, kad šir­dis ir šir­din­gu­mas prieš Ka­lė­das la­bai tin­ka. Tai pa­ska­ta da­lin­tis ši­lu­ma, mei­le, gė­riu ir ge­ru­mu, – sa­ko dai­li­nin­kas. – Mo­kė­ti pa­si­džiaug­ti ne tik sa­vo, bet ir ki­tų dar­bais. Ga­liau­siai ir aš pa­ts į ši­tą kū­ri­nį su­dė­jau vi­są šir­dį. Du mė­ne­sius ją kū­riau ir mon­ta­vau su ge­riau­siais sa­vo pa­ta­rė­jais šei­mos na­riais. Mon­ta­vau sa­vo na­mų kie­me. Pas­kui sunk­ve­ži­mis per ke­tu­ris kar­tus ją nu­ve­žė į aikš­tę.“

Dai­li­nin­kas šie­met Kel­mės eg­lės spe­cia­liai ne­rek­la­ma­vo so­cia­li­nia­me tink­le. Jo nuo­mo­ne, Ka­lė­dų dva­sia ne­tin­ka kon­ku­ren­ci­jai, sa­vęs gy­ri­mui, lenk­ty­nėms, ku­ri eg­lė gra­žes­nė. Kiek­vie­na sa­vaip gra­ži. Svar­biau­sia – Ka­lė­dų nuo­tai­ka.

Pa­sak Kel­mės se­niū­no Ro­mo At­ko­čai­čio, šie­met Ka­lė­dų eg­lės pa­puo­ši­mas kai­na­vo dau­giau ne­gu per­nai, apie 7 tūks­tan­čius eu­rų. Mat, rei­kė­jo apie ki­lo­met­ro gir­lian­dų ir apie pu­sės ki­lo­met­ro vamz­džio bei ki­tų ne­pi­gių da­ly­kų.

Pa­ties dai­li­nin­ko nuo­mo­ne, ki­tą­met ga­li­ma pa­sta­ty­ti to­kią pat eg­lę, kam iš­lai­dau­ti. Ge­riau su­kur­ti dar ką nors įdo­maus, pa­vyz­džiui, švie­čian­čią alė­ją.

Ty­tu­vė­nuo­se švie­čia snai­gės

Va­kar įžieb­to­je Ty­tu­vė­nų mies­to eg­lu­tė­je švie­čia snai­gės ir gir­lian­dų lem­pu­tės. Ki­to­kių bliz­gu­čių ar žais­lų ne­ka­bin­ta, kad neat­ro­dy­tų ne­sko­nin­gai.

Vie­nuo­li­kos met­rų aukš­čio eg­lė su­mon­tuo­ta iš ša­kų. Jų rei­kė­jo pa­si­ruoš­ti dvi trak­to­riaus prie­ka­bas. Ke­le­tą me­džių, ku­riuos nu­ge­nė­jo, pa­do­va­no­jo vie­tos gy­ven­to­jai.

Eg­lę puo­šė se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai ir vie­tos gy­ven­to­jai. Kad ji at­ro­dy­tų įspū­din­gai, pirk­ta gir­lian­dų, nuo­mo­ta blyks­čių, ku­rios pa­puoš ša­lia aikš­tės esan­čius stul­pus.

Ty­tu­vė­nų se­niū­nas Ro­mas Čer­kaus­kas in­for­ma­vo, kad šių­me­tė Ka­lė­dų eg­lu­tė atsiė­jo apie tris tūks­tan­čius eu­rų. Anks­tes­niais me­tais eg­lės bū­da­vo kuk­les­nės, kai­nuo­da­vo pi­giau. Ta­čiau šie­met no­rė­jo­si pa­puoš­ti at­nau­jin­tą aikš­tę.

Įžie­bi­mo die­ną su­reng­ta Ge­ru­mo ak­ci­ja. Bu­vo da­li­ja­ma sriu­ba, o su­rink­tos lė­šos pa­do­va­no­tos var­gin­gai gy­ve­nan­čiai, vai­kus au­gi­nan­čiai jau­nai šei­mai.

Va­ka­re, per įžie­bi­mo ce­re­mo­ni­ją, kon­cer­ta­vo kul­tū­ros cent­ro ko­lek­ty­vai, džiu­gi­no Ty­tu­vė­nų kle­bo­no Ri­man­to Ža­roms­kio pa­do­va­no­ti fe­jer­ver­kai.

Už­da­ry­ta ma­žo­ji kul­tū­ros sos­ti­nė

Pir­mie­ji ra­jo­ne, jau gruo­džio tre­čią­ją, eg­lu­tę įžie­bę kra­žiš­kiai, kartu su­ren­gė ir Kra­žių ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės už­da­ry­mą. Kul­tū­ros cent­ro me­no mė­gė­jai su­ren­gė kon­cer­tą.

Kra­žiš­kiai kas­met puo­šia mies­te­lio aikš­tė­je au­gan­čią gy­vą eg­lę. Tuo už­siė­mė se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai, se­niū­nai­tis. Pa­puo­ša­lams iš­leis­ta apie trys šim­tai eu­rų, nes pirk­ta nau­jų gir­lian­dų, bur­bu­lų.

Prieš Ka­lė­das Kra­žių "Ca­ri­to" or­ga­ni­za­ci­ja tra­di­ciš­kai ren­gia šven­tę vie­ni­šiems gar­baus am­žiaus se­niū­ni­jos žmo­nėms.

Už 250 eu­rų šven­ti­nę nuo­tai­ką su­kū­rė ir šau­kė­niš­kiai. Eg­lu­tė pa­puoš­ta me­di­niais žais­lais, iš ku­rių bu­vo su­kur­ta tau­ti­nė juos­ta, per va­sa­rą puo­šu­si se­niū­ni­jos pa­sta­tą. Da­bar žais­lai nuim­ti, per­da­žy­ti ir su­ka­bin­ti ant eg­lės. Tuo pa­si­rū­pi­no se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai.

„Ar špo­si­jat?“

Vai­gu­vos se­niū­nas Al­vy­das Lu­ko­šius, pa­klaus­tas, koks di­zai­ne­ris kū­rė jų mies­te­lio eg­lu­tę, nu­ste­bo: „Ar špo­si­jat?“ Iš ko­kių lė­šų to­kia ne­di­de­lė se­niū­ni­ja ga­lė­tų sau leis­ti sam­dy­ti di­zai­ne­rius? Kai­miš­kų se­niū­ni­jų dar­buo­to­jai ir gy­ven­to­jai pa­tys sau me­ni­nin­kai. Eg­lu­tes pa­si­puo­šia pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą ir sko­nį.

„Per­nai nu­si­pir­kom lem­pu­čių. Šie­met tas pa­čias nau­do­ja­me. Ūki­ni­nin­kė Eu­ge­ni­ja Min­či­naus­kie­nė iš sa­vo kie­mo lei­do nu­kirs­ti vie­ną aukš­tą eg­lę. Pa­puo­šėm ją na­tū­ra­liai, se­no­viš­kai. Pa­dė­jo už pa­šal­pas ati­dir­ban­tys vai­gu­viš­kiai. Džiau­gė­si, kad ga­li su­kur­ti šven­tės nuo­tai­ką sa­vo kai­my­nams.“

Pa­na­šiai ver­tė­si ir už­ven­tiš­kiai. Aukš­tą 20 met­rų eg­lę, au­gu­sią kie­me, pa­do­va­no­jo nau­ja mies­te­lio gy­ven­to­ja Pau­lė Dmit­ri­je­vai­tė. Vers­li­nin­kas Al­gi­man­tas Vaup­šas ją at­ga­be­no į mies­te­lio aikš­tę.

Per­nai lai­mė­ju­si „Me­tų dar­bo“ kon­kur­są, Už­ven­čio se­niū­ni­ja bu­vo ga­vu­si 5000 eu­rų pre­mi­ją. Da­lį jos ir pa­nau­do­jo eg­lu­tės pa­puo­ša­lams pirk­ti. O puo­šė pa­tys se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pa­si­tar­da­mi. Tik dėl me­džio aukš­tu­mo te­ko sam­dy­ti va­di­na­mąjį bokš­te­lį, kad bū­tų ga­li­ma už­dė­ti žvaigž­dę ir vir­šu­je pa­ka­bin­ti puoš­me­nas.

Šie­met ir eg­lės įžie­bi­mo pro­gra­mą pa­ren­gė Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai, ir Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Eg­lės įžie­bi­mo lai­kas pa­rink­tas, kai tė­vai atei­na pa­siim­ti vai­kų iš dar­že­lio. Ma­žy­liams pa­reng­ti ir svei­kuo­liš­kų ska­nu­my­nų pa­ke­tė­liai.

Be po­mpas­ti­kos

Ku­ke­čių se­niū­nė Mei­lu­tė Ma­sals­kie­nė sa­ko, jog eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė jų se­niū­ni­jo­je praė­jo kuk­liai, be po­mpas­ti­kos. Įžieb­tos dvi eglutės – vie­na Ku­ke­čiuo­se, ki­ta – Lu­pi­kuo­se. Abie­jų eg­lu­čių pa­puo­ši­mas kai­na­vo apie po­rą šim­tų eu­rų. Pirk­ta gir­lian­dų, nes kai ku­rios se­nos jau bu­vo su­si­ga­di­nu­sios, me­džia­gų pa­puo­ša­lams, ku­riuos pa­da­rė se­niū­ni­jos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Vi­ne­ta Ra­čai­tė – Sa­mu­šie­nė, že­mės ūkio spe­cia­lis­tė Sai­va La­ba­naus­kie­nė ir Ku­ke­čių gy­ven­to­jas Jus­ti­nas Kan­čel­kis. Be to, rei­kė­jo mo­kė­ti už bokš­te­lį.

Gy­vą aš­tuo­nių met­rų aukš­čio eg­lę se­niū­ni­jai do­va­no­jo Kel­mės gi­ri­nin­kas Egi­di­jus Žel­vys.

Pak­ra­žan­tiš­kiai pa­puo­šė Gri­nių mies­te­lio cent­re, par­ke, au­gan­čią gy­vą eg­lę. Tuo pa­si­rū­pi­no se­niū­ni­jos ir kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai. Pak­ra­žan­čio se­niū­nas Al­fon­sas Sa­ka­laus­kas pa­ti­ki­no, jog kai­na­vo tik bokš­te­lis, ku­riuo ga­li­ma pa­puoš­ti me­džio vir­šū­nę. Puoš­me­nų ir gir­lian­dų tu­rė­jo iš anks­tes­nių me­tų.

Tą pa­tį aiš­ki­no ir Lio­lių se­niū­nas Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pen­kių met­rų aukš­čio eg­lę pa­do­va­no­jo se­niū­nai­tis Gin­ta­ras Pa­lu­bec­kis. Iš anks­tes­nių me­tų tu­rė­tais bliz­gu­čiais ir gir­lian­do­mis ją pa­puo­šė mies­te­lio bend­ruo­me­nės, kul­tū­ros na­mų ir mo­kyk­los at­sto­vai.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės mies­to eg­lė­je pla­ka šir­dys.

Šau­kė­nų se­niū­ni­jos nuo­tr.

Šau­kė­niš­kių gra­žuo­lė kai­na­vo 250 eu­rų.