Kaimo verslas – tarp dviejų rajonų

Kai­mo vers­las – tarp dvie­jų ra­jo­nų

Kel­mės ra­jo­ne, Gai­lių kai­me, gy­ve­nan­ti vers­li­nin­kė Jū­ra­tė Rot­ma­nai­tė tu­ri dvi par­duo­tu­ves: vie­ną sa­vo gim­ti­nė­je Gai­liuo­se, ki­tą – Ra­sei­nių ra­jo­ne, ne­di­de­lia­me Alė­jų kai­me­ly­je. Alė­juo­se šio­mis die­no­mis ati­da­rė ir ka­vi­nę. Sep­ty­nio­li­ka me­tų vers­lau­jan­ti mo­te­ris sa­ko, jog kai­me di­de­lio pel­no ne­su­sik­rau­si. Svar­bu, kad už­ten­ka at­ly­gi­ni­mams, mo­kes­čiams ir dar šiek tiek lie­ka. Vers­li­nin­kė di­de­lės po­nios ne­vai­di­na. Ne­re­tai ir pa­ti sto­vi už pre­kys­ta­lio. Dir­ba dar ir pie­ni­nė­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ke­li vers­lai pa­pil­do ir gelbs­ti vie­nas ki­tą

Su Jū­ra­te Rot­ma­nai­te su­si­tin­ka­me jos par­duo­tu­vė­je Gai­liuo­se. Pus­die­niui pa­kei­tė par­da­vė­ją, ku­riai rei­kė­jo iš­vyk­ti tvar­ky­ti rei­ka­lų. Vers­li­nin­kės akys spin­di – ry­toj Alė­jų kai­me­ly­je, Ra­sei­nių ra­jo­ne, ji ati­da­ro ka­vi­nę su po­bū­vių sa­le ir mie­ga­momis vie­tomis.

Jau se­niai vers­li­nin­kė su sa­vo ko­man­da už­sii­ma ne tik pre­ky­ba, bet ir mais­to ga­mi­ni­mu pa­gal už­sa­ky­mus. Jei kas ren­gia po­bū­vį, nu­va­žiuo­ja su pa­ga­min­tais val­giais, in­dais, stal­tie­sė­mis. Šei­mi­nin­kui ne­rei­kia su­kti gal­vos.

Mais­tą po­bū­viams už­sa­ko ne tik pri­va­tūs žmo­nės, bet ir bend­ruo­me­nės, dar­bo­vie­tės, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Kar­tais įmo­nių dar­buo­to­jai už­si­sa­ko pie­tus.

Gai­liuo­se ir Alė­juo­se ji nuo­mo­ja ir sa­les po­bū­viams. Gai­liš­kiai džiau­gia­si gra­žia, erd­via sa­le, ku­rio­je ga­li at­švęs­ti ju­bi­lie­jų ar gi­mi­nės suė­ji­mą.

Alė­juo­se at­si­lais­vi­no bu­vu­si „val­diš­ka“ par­duo­tu­vė, Jū­ra­tė ją nu­pir­ko, pa­si­rū­pi­no re­mon­tu ir įren­gė ka­vi­nę, ku­ri veiks kas­dien. Iš Ra­sei­nių dar­bo bir­žos ga­vo pa­ra­mos nu­si­pirk­ti vir­tu­vės įran­gai.

Ko­dėl Ra­sei­nių ra­jo­ne, o ne Gai­liuo­se, ar­čiau na­mų, įkur­ta ka­vi­nė?

Vers­li­nin­kė sa­ko, jog Gai­liai kiek nu­to­lę nuo pa­grin­di­nio ke­lio. Alė­jai – ša­lia Kel­mės – Ra­sei­nių plen­to. Čia pra­va­žiuo­ja daug leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių ir vil­ki­kų. Vai­ruo­to­jai no­ri pa­pie­tau­ti. Be to, ra­sei­niš­kių per­ka­mo­ji ga­lia – di­des­nė. Ten dau­giau dar­bo vie­tų. Dau­giau vers­lo ir vers­lo są­ly­gos  ge­res­nės.

Gai­liuo­se vers­li­nin­kė taip pat ne­pa­ti­ria nuo­sto­lių. Daug pel­no ne­si­ti­ki ir ne­trokš­ta: „Svar­bu, kad par­da­vė­ja už­si­dir­ba at­ly­gi­ni­mą ir man dar šiek tiek lie­ka. Kaip skruz­dė­lė lip­dau ša­pe­lį prie ša­pe­lio.“

Pag­rin­di­nė pre­kė – duo­na

Žie­mą, ypač pir­mai­siais me­tų mė­ne­siais, kai už­trūks­ta kar­vės, žmo­nės ne­tu­ri pa­ja­mų, ma­žiau per­ka par­duo­tu­vė­se. Juo­lab, kad Gai­liuo­se, kur gy­ve­na tik per po­ra šim­tų žmo­nių, ša­lia Jū­ra­tės yra ir ki­ta par­duo­tu­vė. Kon­ku­ren­ci­ja – di­džiu­lė. Ten­ka kon­ku­ruo­ti ne tik pre­kių įvai­ro­ve. Vers­li­nin­kė sten­gia­si sam­dy­ti ma­lo­nias, pir­kė­jams drau­giš­kas par­da­vė­jas. „Ne­no­riu su­py­ku­sių par­da­vė­jų“, – sa­ko dip­lo­ma­tiš­kai.

Kai­mo par­duo­tu­vė­se pa­grin­di­nė ir la­biau­siai per­ka­ma pre­kė – duo­na. Ru­de­nį žmo­nės pra­de­da pirk­ti dau­giau sal­du­my­nų, ypač sau­sai­nių. Mė­sos ne­ver­ta nė vež­ti, žmo­nės pa­tys au­gi­na gy­vu­lius. Tai­gi, iš ne­bran­gių pre­kių daug neuž­dirb­si.

Sun­kes­niais lai­ko­tar­piais po­nios Jū­ra­tės vers­lą gelbs­ti sa­lių nuo­ma ir mais­to ga­mi­ni­mas po­bū­viams.

Vers­lau­ti jai tie­siog įdo­mu. Nuo vai­kys­tės sva­jo­jo tap­ti par­da­vė­ja. Bet li­ki­mas su­siklos­tė ki­taip. Įgi­jo odos ap­dir­bi­mo tech­no­lo­gės spe­cia­ly­bę. Dir­bo Ma­žei­kiuo­se. Bet te­ko grįž­ti pas tė­vus į gim­ti­nę.

Įsi­dar­bi­no Kel­mės pie­ni­nė­je. Pa­kai­to­mis su bro­liu mo­te­ris vai­ruo­da­vo „ga­zi­ką“ ir rink­da­vo pie­ną iš gy­ven­to­jų.

Kai po 1990-ųjų Kel­mės ra­jo­ne pra­dė­jo ar­dy­tis čia vei­ku­sios pra­mo­nės įmo­nės, po­nia Jū­ra­tė pa­ma­nė, jog ir jai ga­li ne­pa­vyk­ti il­gai iš­sau­go­ti dar­bo vie­tos. Su­gal­vo­jo ati­da­ry­ti par­duo­tu­vę Alė­juo­se ir įgy­ven­din­ti sa­vo vai­kys­tės sva­jo­nę sto­vė­ti už pre­kys­ta­lio.

Vers­las pa­si­tei­si­no. At­si­ra­do par­duo­tu­vė Gai­liuo­se, vė­liau – po­bū­vių sa­lės, mais­to ga­mi­ni­mo ir tie­ki­mo po­bū­viams vers­las.

Ta­čiau dar­bo pie­ni­nė­je po­nia Jū­ra­tė ne­pra­ra­do iki šiol. Ry­tais ir va­ka­rais ji dir­ba Kel­mės pie­ni­nės, be­je, šian­dien jau va­di­na­mos Vil­kyš­kių pie­ni­ne, pie­no su­rin­ki­mo punk­te. Nors kon­ku­ren­ci­ja tarp pie­ni­nių jos kai­me di­de­lė, yra net ke­tu­rių per­dir­bi­mo įmo­nių pie­no su­rin­ki­mo punk­tai, jai pa­vyks­ta kas­dien su­rink­ti po pu­sant­ros to­nos pie­no. Tik jau ne­rei­kia per kai­mus va­žiuo­ti „ga­zi­ku“, žmo­nės pie­ną į priė­mi­mo punk­tą su­ne­ša ir su­ve­ža pa­tys. Ži­no­ma, va­ka­rais dar ten­ka pa­plu­šė­ti ir prie punk­to do­ku­men­tų. Ta­čiau dar­bo vers­li­nin­kė ne­si­kra­to.

Po ke­lias va­lan­das kas­dien skir­da­ma pie­no punk­tui, ne tik už­dir­ba pa­pil­do­mų lė­šų, bet ir pa­si­leng­vi­na sau mo­kes­čių naš­tą.

„Tu­riu silp­ny­bę ke­liau­ti, kas­met va­žiuo­ju į pa­žin­ti­nes ke­lio­nes, at­lie­ka­mas eu­ras, ku­rio ne­rei­kia in­ves­tuo­ti į vers­lą, pra­ver­čia“, – aiš­ki­na mo­te­ris.

Au­to­rės nuo­tr.

Jū­ra­tė Rot­ma­nai­tė ne­si­gai­li vers­lą su­kū­ru­si kai­me. Čia drau­giš­ka bend­ruo­me­nė, sa­vi žmo­nės. Ir veik­ti yra ką. Gai­liuo­se ji įsi­jun­gu­si į bend­ruo­me­nės veik­lą, Ra­sei­nių ra­jo­ne da­ly­vau­ja me­no sa­vi­veik­lo­je, dai­nuo­ja an­samb­ly­je.

Sa­vo kai­me Jū­ra­tė Rot­ma­nai­tė įkū­rė par­duo­tu­vę. Ša­lia jos yra dar vie­na ki­tų sa­vi­nin­kų par­duo­tu­vė. Kon­ku­ren­ci­ja jau­čia­ma. Bet pir­kė­jai pa­si­skirs­to.