Naujausios
Kaimo medikė matė pačią gyvenimo gelmę
Prieš 64 metus medicinos mokyklą baigusi Sniegina Golobovaitė-Norkienė šiuo metu yra viena iš vyriausių Vaiguvos miestelio gyventojų. Tačiau svarbus ne tiek amžius, kiek unikali šios moters patirtis. 37 metus dirbdama medike ir pati augindama penkis vaikus, ji žvelgė į pačią gyvenimo gelmę. Todėl šiandien iš savo patirties gali vertinti anų ir šių dienų įvykius.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Seselė – svarbus žmogus
Sniegina Golobovaitė-Norkienė beveik visus 82 savo gyvenimo metus praleido Vaiguvoje.
1950 metais baigusi Respublikinę Kauno medicinos seserų mokyklą buvo paskirta dirbti į Birštono sanatoriją. Tačiau čia darbavosi vos keletą mėnesių. Turėjo grįžti į Vaiguvą dėl pablogėjusios mamos sveikatos. Įsidarbino Vaiguvos ambulatorijoje.
Seselė anuomet, pasak ponios Snieginos, buvo svarbus ir reikalingas žmogus. Neretai tekdavo prie ligonio bėgti ir naktį. Vaiguvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje gyveno žymiai daugiau žmonių, buvo daug vaikų ir jaunimo. Žiūrėk, ir atlekia naktį vaiko mama arba tėvas. „Sesele, gelbėk! Vaikas karščiuoja.“
Vaiguvoje gyveno ir būsimo istoriko, diplomato, universiteto profesoriaus, istorinių knygų autoriaus Alfonso Eidinto tėvai. Pasak Snieginos, būsimasis ambasadorius vaikystėje buvęs gana ligotas. Žiūrėk, naktį ir atbėga tėvas: „Alfonselis serga.“
Jauna seselė, nors ir pati augino būrį savo vaikų, keldavosi naktį ir bėgdavo gelbėti svetimo. Anuomet medicinos sesuo miestelyje buvo labai svarbus ir reikalingas žmogus.
Sniegina sąžiningai vykdė pareigą, nors tekdavo ir naktį keltis, ir po 5 – 6 kilometrus dviračiu važiuoti ligoniui vaistų leisti. O grįžus dar reikėdavo išsivirinti švirkštus. Anuomet vienkartinių nebuvo.
O algos už tokį vargą buvo labai kuklios. Už pirmąjį savo atlyginimą, medikė mena, nusipirko tik rankinuką. Ir tą patį labai greitai kažkas pavogė.
Miestelio vyrai užsikrėtė sifiliu
Sunkiausias išbandymas, kai pirmaisiais S.Golobovaitės-Norkienės darbo Vaiguvoje metais, net 16 žmonių Vaiguvoje susirgo sifiliu.
Pasak medikės, iš svetur atvyko kažkokia panelė. Ja susižavėjo keletas miestelio vyrų. Pokario vyrai nelabai išmanė apie apsaugos priemones, jų ir nenaudojo. Užsikrėtė patys ir užkrėtė savo šeimas. Trys kūdikiai gimė jau sirgdami sifiliu, nes buvo užkrėstos jų motinos.
Kitų šeimų vaikus ambulatorijos medikės taip pat gydė. „Tiesiog už kampo laukdavau iš mokyklos grįžtančių vaikų, kad galėčiau nusivesti juos į ambulatoriją ir suleisti vaistus“, – mena ponia Sniegina.
Buvo gaila invalidų namų
Per 37 darbo metus S. Norkienės gyvenime buvo įvairių pokyčių. Teko dirbti ir Užvenčio miesto, ir Šaukėnų ligoninėse. Medicinos sesers darbas visur buvo panašus. Kiek kitaip jautėsi tik dirbdama Vaiguvos invalidų namuose. Šiai įstaigai atidavė aštuonerius metus – nuo 1968 –ųjų iki 1976 metų.
Pasak medikės, invalidų namuose darbo turėjo labai daug miestelio gyventojų. Čia gyveno apie pusantro šimto neįgalių žmonių – reikėjo ir medikių, ir slaugių, ir ūkinių darbuotojų, ir vadovų, ir virėjų, ir skalbėjų. Be to, invalidų namai turėjo pagalbinį ūkį. Ten taip pat darbavosi ne vienas vaiguviškis.
Neįgalūs žmonės buvo gerai aprūpinti, ir jų išlaikymas ne kažką tekainavo valstybei. Virėjos konservuodavo sodo ir daržo gėrybes. Visą vasarą ir rudenį seneliai maitindavosi savomis ekologiškomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis.
Pagalbiniame ūkyje buvo ir karvių. Pieno produktų invalidų namams taip pat nereikėjo pirkti. Pakako ir savos mėsos, nes pagalbiniame ūkyje augino kiaules ir jaučius.
Lengvesnius darbus atlikdavo patys neįgalieji. Medikė prisiminė faktą, kaip uždarant invalidų namus miestelio gyventojams buvo išdalyta 800 kilogramų obuolių košės.
Amatininko dukra
S. Golobovaitė-Norkienė prisimena savo vaikystę. Vaiguvoje tuomet buvo labai daug amatininkų. Ne viena žydo krautuvė. Jos tėvelis, po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pasilikęs rusas, turėjo vilnų karšyklą. Jis buvo mokytas žmogus, Rusijoje baigęs gimnaziją. Todėl ir dukrą leido į Kauną mokytis. Mokytas buvo ir ponios Snieginos vyras Petras.
Darniai gyvenusi Norkų šeima susilaukė ir išaugino penkis dorus vaikus. Šiandien Sniegina kaip daugiavaikė mama gauna valstybinę pensiją.
Vyriausias sūnus Vytautas gyvena Lykšilyje, dirba mokytoju. Jaunesnysis Petras – taip pat pedagogas. Dirba Plungės profesinėje mokykloje.
Vairuotoju dirbęs trečiasis Norkų sūnus Remigijus šiuo metu gyvena pas motiną. Mechanizatoriaus profesiją įgijęs Gražvydas gyvena Užventyje.
Dukra Ligita taip pat mokytoja. Ji gyvena mamos namuose, Vaiguvoje, ją prižiūri.
Autorės nuotr.
PALENGVINIMAI: Buvusi medicinos sesuo Sniegina Golobovaitė – Norkienė sako, jog mediko darbas dabar lengvesnis. Yra vienkartinių priemonių ir instrumentų, diagnostinės aparatūros. Lengviau nustatyti ligas, nereikia spėlioti ir baimintis dėl atsakomybės.