Naujausios
Kaime jau nėra kam užtverti net tvoros
Vaiguvos seniūnijos Vikraičių kaime (Kelmės r.) gyvenantys Ona ir Sigitas Raliai dirba 38 hektarus žemės, laiko 13 melžiamų karvių. Nors perdirbimo įmonė pastaruoju metu 11 centų sumažino žaliavinio pieno kainą, ūkininkai sako dar išgyvensiantys, nes ūkyje dirba patys. Nesamdo darbininkų. O ir pasamdyti kaime jau nebūtų ko. Nėra kam nė tvoros užtverti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pririšti
Vienintelė Onos ir Sigito Ralių dukra gyvena Vokietijoje. Šį rudenį tėvai norėjo ją aplankyti. Ieškojo žmogaus, kuris galėtų laikinai prižiūrėti jų ūkį. Nepavyko rasti. Tik viena kaimynė sutiko ateiti pamelžti karvių. Imtis visos atsakomybės už svetimą ūkį jai būtų buvę per sunku. Sigitui teko likti namuose.
Pieno ūkis, pasak Ralių, labai pririša. Reikia daug kantrybės. Kasdienis rutiniškas darbas. Ir kai negali nė kelioms dienoms ar savaitėms nuo jo atitrūkti, pavargsti.
Ūkininkai kasdieniuose darbuose išsiverčia be samdomų darbininkų. Tačiau retkarčiais norėtųsi bent trumpam ūkį atiduoti į patikimas rankas, o patiems pailsėti. Deja, tokių žmonių kaime jau nebėra. Kas galėjo ir sugebėjo, visi išvažiavo. Kas liko – turi savo ūkį arba naudojasi konstitucine savo teise nedirbti. Net tvorą padėti užtverti negali rasti pagalbininkų. Smulkesniems ūkininkams darosi vis sunkiau.
Todėl neteisinga, kai perdirbėjai, pasitaikius pirmai progai, mažina žaliavos kainas. Menkas atlygis už pieną atkratys paskutiniuosius pasiryžėlius ūkininkauti. Tuomet nereikalingi bus ir patys perdirbėjai. Europa užvers Lietuvą virškvotiniu savo pienu ir jo produktais.
Žemės vaikai
Ona ir Sigitas Raliai kilę iš Žalpių krašto. Sigitas – tolimas garsiojo Homero vertėjo J. Ralio giminaitis.
Pagal profesiją Ona – buhalterė apskaitininkė, Sigitas – plataus profilio mechanizatorius. Į tuometinį Akmenių tarybinį ūkį juos priviliojo tuometinis direktorius A. Arlauskas.
Kaime užaugę Raliai nesidairė į miestus. Kūrė savo gyvenimą gimtajame rajone. Iš karto gavo būstą kaimo aštuonbutyje. Iki šiol prisimena, kaip brido purvynus, kol buvo sutvarkyta naujojo aštuonbučio aplinka.
Bet tie purvynai buvo savi. Jaunų žmonių neišgąsdino. Bendradarbiai pavydėdavo, kad jie gyvena kaip miesčionys, butai apšildomi iš ūkio katilinės, nereikia kūrenti krosnies.
Vėliau ūkio būdu jaunai šeimai pradėtas statyti namas. Tik nespėta baigti, nes išardytas ūkis. Teko įsirengti patiems.
Tai nebuvo labai sudėtinga, nes dar apie dešimt metų po ūkio išsiardymo abu Raliai turėjo darbo. Tiek laiko dar gyvavo žemės ūkio bendrovė.
„Nė valako negavom veltui“
Išsiardžius ir bendrovei, šeima nusprendė ūkininkauti savarankiškai. Už pajus gavo bendrovės mechaninių dirbtuvių katilinę. Joje įsirengė fermą. Po truputį pirko žemės.
„Nė vieno valako negavom nei palikimo, nei iš valstybės, – pasakoja Ona. – Pirkom po didesnį ar mažesnį gabalą. Tuomet žemė buvo nebrangi. Už penkiolika tūkstančių litų nupirkome 10 hektarų. Dabar už vieną hektarą tiek paprašo. Ir tris hektarus miško tuomet nupirkome už pusantro tūkstančio litų. Karvių bandą prisiauginome patys. Šiek tiek gyvulių gavome iš giminaičių.“
Šiuo metu Raliai turi 38 hektarus nuosavos žemės. Dar keletą hektarų nuomoja. Apie 12 hektarų užsėja javais, kad turėtų pašaro karvėms. Kitus plotus palieka pievoms ir ganykloms.
Laiko 13 melžiamų karvių. Prisiaugina dar keturias telyčias. Tačiau labai plėsti bandos neketina. Karvių laiko tiek, kiek patys pajėgia pamelžti ir apžiūrėti.
„Iš ūkio visos mūsų pajamos, kitų neturim, – sako Raliai. – Bet išgyvenam. Ko reikia, tą nusiperkam. Skursti netenka. Jeigu samdytumėm darbininkų, būtų sunkiau.“
Pirmieji melžimo aparatai – iš paramos
Ūkininkai negali pasigirti dideliu savo ūkio modernumu. Pirmuosius melžimo aparatus pirko gavę paramą. Ir dabar melžia aparatais, kadangi karves ilgai laiko ganyklose. Turi įsirengę dviejų vietų melžimo aikštelę.
Buvo nusipirkę ir pieno šaldymo įrangą. Tačiau šiuo metu jos neprireikia. „Pieno upių“ bendrovė pieną paima ir rytą, ir vakare. Vasarą ūkininkai kasdien parduoda po 350–370 kilogramų, šiuo metu – po 200 kilogramų pieno.
Nedideliam javų plotui nupjauti ūkininkams užtenka ir rusiško „Nivos“ kombaino. Sigitas jį pasiremontuoja. „Per vieną dieną ir nukuliam“, – sako.
Sukūrę optimalų, išgyventi leidžiantį ūkį Raliai stengiasi optimaliai tvarkyti ir savo gyvenamąją aplinką. Jų sodyba – viena iš gražiausių Vaiguvos seniūnijoje.
Aplink namus – 40 arų plotas. Dalį jo užima sodas. Apie 15 arų vejos ir gėlynai. Šalia namų senoviška tvorele aptvertas kardelių darželis. Daugybė kitokių gėlių. „Pavasarį lekiu ir lekiu daigų tai į Kelmės, tai į Užvenčio turgų, kol suformuoju visus gėlynus. Gėlės visos gražios – ir tokia, ir tokia patinka. O paskui beveik kiekvieną vakarą vaikštome su laistytuvais", – pasakoja Ona.
Autorės nuotr.
DARBAS: Vaiguvos seniūnijos Vikraičių kaimo ūkininkai Ona ir Sigitas Raliai sukūrę nedidelį ūkį, susikūrė sau darbo vietas.
APLINKA: Ona ir Sigitas Raliai puoselėja savo sodybą, kuria jaukią aplinką.