Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Pašiaušėje pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo kiek daugiau nei trečdalis rinkėjų.
Rytoj Lietuvos žmonės dar kartą keliaus prie rinkimų urnų. Kad užtvirtintų arba pakeistų pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus. Kokios nuotaikos kaime? Vieni sunerimę, kad gali tekti veržtis diržus. Kiti apatiški – neina balsuoti. Treti tvirtina, jog Seimas kaimo žmonių gyvenimo nepakeis. Svarbiau, kas valdo rajoną.

Balsavo mažiau negu trečdalis

Maironių gyvenvietė. Prie Tytuvėnų – Kelmės plento įsikūręs kaimas neteko mokyklos. Paskui uždarė ir medicinos punktą. Dėl mokyklos viskas aišku. Nebeliko mokinių. Bet medicinos punkto uždarymas buvo skausmingas. Dauguma gyventojų senyvo amžiaus. Suskaudo galvą – nubėgdavo pas vietos slaugytoją. Pamatuodavo kraujospūdį. Atrasdavo skausmo priežastį. Žmogus išgerdavo vaistą ir – negalavimo, jeigu jis laikinas, kaip nebūta.

Dabar tenka važiuoti į Kelmę. Atstumas – nedidelis, tik aštuoni kilometrai. Bet pas gydytoją nepateksi taip greitai kaip pas vietos slaugytoją. Juolab, kad įsisiautėjo koronavirusas.

Priešais ištuštėjusios mokyklos pastatą – kultūros centro filialas. Čia puse etato dar darbuojasi Laima Stonienė. Anksčiau moteris turėjo darbo ir mokykloje. Kai uždarė mokyklą, darbo neteko. Belieka tenkintis puse etato ir laukti Užimtumo tarnybos pasiūlymų. Buvo atsiradusi sekretorės darbo vieta Vaiguvos mokykloje. Bet tik pusė etato. Atlyginimas – pora šimtų eurų. Neverta važinėti kasdien po 25 kilometrus.

Ponia Laima visuomeniniais pagrindais dar dirba kaimo seniūnaite. Kaimo gyventojai supranta, jog ne Seimo nariai uždarinėja mokyklas ir medicinos punktus. Sprendimus čia priima rajono vadovai ir vietos politikai.

„Tačiau žmonės kažkokie pavargę. Nusivylę. Suirzę. Jaučiasi nereikalingi. Nebetiki, jog kas nors pakeis jų gyvenimą. Iš penkių šimtų rinkimų teisę turinčių gyventojų balsuoti atėjo tik šimtas. Dar pusšimtis balsavo paštu. Bet po pirmojo rinkimų turo sunerimo. Baiminasi, kad šiandieninė situacija nepasikeistų į bloga, ruošiasi aktyviau balsuoti“, – kaimo gyvenimo realijomis dalijasi seniūnaitė.

Trūksta patikimų asmenybių

Pašiaušė drauge su kitomis Tytuvėnų krašto gyvenvietėmis priskirta Radviliškio- Tytuvėnų rinkimų apygardai. „Per ankstesnius rinkimus ateidavo bent šimtas žmonių. Šiemet pirmajame ture balsavo tik 70 iš 170 rinkimų teisę turinčių gyventojų“, – pasakoja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė Lina Šavčenko.

Gyventojų nuomonės – įvairios. „Kandidatų daug. Tačiau maža asmenybių, kurios vertos Seimo nario mandato. Tik šūkavimai, bravūra. Kai kurios partijos kelia pasibaisėjimą“, – kalbėjo viena pašiaušiškė.

„Pašiaušėje būtų galima gyventi. Čia kelios bendrovės. Yra darbo. Bet dauguma gyventojų – seni. Daugelyje trobų gyvena po vieną žmogų. Kitos jau visai tuščios. Bendrovės darbuotojus atsiveža iš Šiaulių, Tytuvėnų. Senstančio kaimo jau niekas nebeprikels. Jokia valdžia. Bet gaila, kad kuo toliau tuo labiau paminamos tikrosios vertybės. Gal dėl to tvyro didžiausias nerimas? Po pirmojo rinkimų turo žmonės sukluso. Aktyviau ketina balsuoti. Bet ar nebus jau per vėlu?“– dėstė mintis kita pašiaušiškė.

Mockaičių gyventojų rinkėjųėjų aktvyvumas čia viršijo 50 procentų, tačiau nuotaikos dėl COVID – 19 ir kitų priežasčių – nekokios. „Neturėjom ką rinkti“, – nevyniojo žodžių į vatą Mockaičių žmonės.

Svarbesnė rajono valdžia

„Pastaruoju metu esu nutolusi nuo rinkimų. Ta politika kartais vemt verčia, – nuotaikomis dalijasi Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė. – O šiemet dar su rinkimų apygardomis velniavos pridaryta. Minupiškiai nedaug apie rinkimus tekalba. Iš nuogirdų supratau, jog vieni džiaugiasi vaiko pinigais, kiti padidintomis pensijomis, treti, kad kandidatas gražiai atrodo per televizorių. Ketvirti apgailestauja, kad rajono meras „prisidirbo“ ir numušė socialdemokratų partijos populiarumą.

Pirmajame ture dauguma balsavo už „valstiečius“. Kaip bus antrajame, sunku prognozuoti. Aš asmeniškai Seimo rinkimų nesureikšminu. Nieko iš Seimo narių neprašau. Niekada į juos nesikreipiu. Svarbiau, kas vadovauja rajonui. Jie priima daugiau sprendimų, susijusių su mūsų gyvenimu. Gal dėl to ir kiti minupiškiai neuoliai tebalsavo? Iš dviejų šimtų rinkėjų prie balsadėžių atėjo tik 90.“

Kartais ponios Eurikos gyventojai paklausia už ką balsuoti. Ji pasiūlo ateiti į rinkimus. Bet atsinešti savo protą ir savo rašiklį.

Kaime problemų dar yra daug. Jas naujoji valdžia dar turės išspręsti. Yra žmonių, gyvenančių iš poros šimtų eurų pensijos. Jeigu pas vienišą tokią pensiją gaunančią motiną dar sugrįžta gyventi bedarbis, socialinio draudimo neturintis sūnus, iš tos mažos pensijos ji 43 eurus dar turi mokėti už sūnaus sveikatos draudimą.

Apskritai, kaimuose tik vienas kitas stambus ūkininkas. Kiti – smulkūs. Tačiau smulkiajam ūkiui vis dar skiriama per mažai dėmesio. Kartais atvažiuoja stambieji ūkininkai iš kito rajono ir išsinuomoja valstybės žemę, kurią dirbo Kelmės rajono žemdirbys. Taip smulkieji ūkininkai nustumiami nuo žemės. Čia, pasak E. Drungilienės, turėtų atsirasti saugikliai įstatymuose.

„Bet ką ten bekalbėti? Smulkusis ūkininkas su savo MTZ traktoriuku yra Europos gėda. Taip į mus žiūri ir stambieji žemdirbiai. Jie iš Europos paramos prisipirkę naujų traktorių ir kombainų. Trinkelėmis išsigrindę sodybų kiemus. Ir vis verkia, dejuoja, kad sulindę į skolas. Rengia mitingus. Stato kryžius. O kai kryžių statymo akcijoje panoro dalyvauti smulkusis ūkininkas, jam buvo pasakyta nesirodyti su savo MTZ traktoriuku ir nedaryti jiems gėdos“, – kaimo realijomis ir lūkesčiais dalijasi Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė.