Naujausios
Kaimas su užterštais šuliniais paliktas likimo valiai
Kundročių kaimo gyventojai jau porą dešimtmečių negali gerti savo šulinių vandens. Jis stipriai užterštas buvusio kolūkinio trąšų sandėlio. Žmonės sako, jog pagalbos prašė Savivaldybėje, tačiau jiems buvę pasiūlyta „susimesti giluminiam vandens gręžiniui“. Tai žmonėms – ne pagal kišenę.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Maistui – šaltinio vanduo
Kundročių kaimo pakraštyje, arčiau kelio Šiauliai – Pakruojis, Onos Šlamaševičienės sodyba. Joje, kaip ir visose – senas šachtinis šulinys, iš kurio jau seniai šeimininkė vandens negeria.
„Ji, kaip ir visi kaimo gyventojai, maistui naudoja netoli Linksmučių esančio šaltinio vandenį. Man vienai maistui pakanka“, – sako mažo Kundročių kaimelio sodybos šeimininkė. Ji savo šulinio vandenį naudoja tik buityje – skalbti, laistyti gėles, vasarą – daržus.
„Mūsų kaime vanduo užterštas, gerti negalima. Buvo čia visokių tyrimų ir visų atsakymai vienodi – baisiai daug nitritų ir nitratų, maistui naudoti negalima“, – aplankyta „Pakruojo krašto“ sakė O. Šlamaševičienė.
Septyniasdešimt aštuonerių moteris sakė, kad jau aštunti metai, kai maistui naudoja šaltinio vandenį, nes jis esąs ne prastesnis nei parduotuvėje ir nieko nekainuoja. Pašnekovės teigimu, šaltinio vandenį maistui vežasi visas kaimas.
Gyvuliai nuo vandens sirgo
Iš O. Šlamaševičienės šulinio kasdien savo karvutei vandenį veža kitame kaimo gale gyvenanti Angelė Rimienė.
A. Rimienė savo šulinio vandens gyvuliams neduoda seniai. Mat jos sodyba ir šulinys – arčiausiai buvusio kolūkinio trąšų ir įvairiausių chemikalų sugriuvusio sandėlio. Tiesa, iš jo likę tik molinių sienų griuvenos.
Moterys mano, kad kaimo pakraštyje ir bene labiausiai nuo buvusio trąšų sandėlio nutolusiame O. Šlamaševičienės šulinyje teršalų yra mažiau ir jais užterštas vanduo gyvuliui yra mažiau kenksmingas.
Kaime žmonės kalba, kad pavojingiausias šuliniuose vanduo tapo, kai sandėlis liko be stogo. Tada jo viduje chemikalais įmirkusią žemę galėjo plauti lietūs ir teršalai paviršiniais vandenimis plisti po visą kaimą.
A. Rimienė pasakoja, jog kol veterinarijos gydytojas nepasakė jai pavojų, nesuprato, kodėl nebeauga viščiukai, veršeliai, kodėl serga kiti gyvuliai.
„Karvių išgelbėti nebepavyko, nes buvo suirusios kepenys“, – apie patirtus savo ūkelio nuostolius sako A. Rimienė.
Iš šulinio pasemtu vandeniu moteris skalbia, laisto šiltnamį, kambarines gėles. Pastarosios auga taip, jog visi jos klausia, kokiomis trąšomis jas laisto.
„Vandens tyrimai – labai blogi“
A. Rimienė, paklausta apie užteršto vandens pavojų sveikatai, atsiduso: nuo vėžio mirė brolis, nes gėrė tą vandenį, neklausė, kad pavojingas. "O pas mus gyvenanti močiutė sako, kad tuo vandeniu nusiprausus ją išberia“.
A. Rimienė anksčiau dirbo rajono higienos įstaigoje, į kurią veždavo atlikti savo vandens tyrimų. Todėl jau beveik prieš dvidešimt metų žinojo, jog jos šulinio vanduo netinkamas.
Tame pačiame kaime pas motiną gyvenanti 29-erių Vilma Jokubaitienė augina šešis mažamečius vaikus. Tik mažiausiajam, pusantrų metų, vaikui ji maistą gamina naudodama šaltinio vandenį.
„Visi kiti geriame šulinio vandenį. Bet kai buvau nėščia, beveik prieš porą metų, reikėjo šulinio vandens atvežti tyrimams. Tada pasakė, kad nei pati jį galiu gerti, nei kūdikiui duoti, vandens tyrimai – labai blogi. Tada sakė, kad jame daug nitritų ir nitratų, pavojinga sveikatai. Dabar koks tas vanduo, nežinau. Gal kad toliau nuo to sandėlio griuvėsių yra švaresnis“, – kalbėjo V. Jokubaitienė.
„Susidėti nėra kam“
A. Rimienė sako, jog rajono Savivaldybei yra žinoma, kad kaimo šuliniai yra užteršti.
„Gal prieš dvejus metus buvau pas rajono ekologę. Papasakojau apie kaimo bėdą. Ji man pasakė, jog kitos išeities nėra, reikia žmonėms susidėti pinigų ir įsirengti giluminį vandens gręžinį. Bet kad susidėti nėra kam: kaime tik septynios sodybos, dvi jų jau negyvenamos.“
Moters teigimu, į Savivaldybę dėl užterštų šulinių buvo nuėjusi ir jos dukra. Tačiau ir jai nieko daugiau nepažadėta.
„Ar kas nors mums begali padėti?“ – "Pakruojo krašto“ klausė Kundročių kaimo žmonės.
Padėti – Savivaldybės pareiga
Rajono ekologė Kazimiera Klabienė teigė neprisimenanti pokalbio su Kundročių gyventojais apie užterštus visus kaimo šulinius.
Paklausta, kaip šią problemą žmonės turėtų spręsti, K. Klabienė pakartojo Kundročių kaimo žmonių atpasakotą patarimą: „Geriausia išeitis – susidėti pinigų ir įsirengti kaime gręžinį.“
„Vis dėlto, tegul tie žmonės pas mane užeina. Aš galiu skirti lėšų visiems kaimo šuliniams ištirti. Tačiau Savivaldybė padaryti gręžinį ar nutiesti vandentiekį neturi pinigų. Nebent kada gautų iš europinių“, – aiškino ekologė, pasiteisindama, jog ne ji sprendžia užterštų šulinių kaimui tinkamo gerti vandens tiekimą.
K. Klabienė, peržvelgusi turimų taršos šaltinių sąrašą, jame Kundročiuose buvusio sandėlio nerado. Ji teigia, jog į šį sąrašą sandėlis nepateko, nes greičiausiai buvęs privatizuotas.
Redakcija Kundročių kaimo gyventojus informuoja, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 str. įpareigoja savivaldybes rūpintis geriamojo vandens gyventojams tiekimu. Todėl Kundročių kaimo žmonės neturėtų nuleisti rankų, o reikalauti, kad Savivaldybė atliktų jai valstybės priskirtą pareigą.
Autorės nuotr.
TARŠA: Šalia Angelės Rimienės namo – buvusio kolūkinio trąšų sandėlio griuvėsiai, nuo kurių į visas kaimo puses – užterštas šulinių vanduo.
ŠALTINIS: Jau daugelį metų Oną Šlamienę gelbsti šaltinio vanduo, vežiojamas penkių litrų buteliais.
KAIMYNYSTĖ: Kaimo pakraštyje gyvenantiems – nemaloni buvusio trąšų sandėlio kaimynystė.
PAGALBA: Rajono ekologė Kazimiera Klabienė teigia neprisimenanti, jog iš Kundročių kaimo pas ją buvo atėję žmonės prašyti pagalbos.