Naujausios
Kai motina Tėvynė tampa pamote
Netrukus šešiasdešimtąjį gimtadienį minėsiantis joniškietis Vytautas Adomaitis jau šešerius metus gyvena ir dirba Danijoje.
Gimtinėn grįžta tik porą kartų per metus kelioms savaitės ar mėnesiui. .
— Kodėl išvykote iš Lietuvos, juk ne jaunuolis esate?
— Nebebuvo įmanoma normaliai pragyventi, todėl ir išvykau. Kai motina Tėvynė tampa pamotė, tenka ją palikti.
Prieš penkiolika dvidešimt metų man net mintis nebuvo kilusi, kad taip gali atsitikti. Ačiū artimiems ir gerai pažįstamiems, kurių dėka Danijoje radau ir nuolatinį darbą, ir palankias gyvenimo sąlygas.
Nei laikraščiuose, nei internete į užsienį vilojančiais skelbimais nesidomėjau ir nekreipiau į juos dėmesio, nors masinis vykimas į užsienį jau buvo tapęs ir dabar yra mada.
Kai pamote tapusioje Tėvynėje negali pragyventi, kas daugiau belieka. Užtat vaikai ir paleika šeimos lizdą. Taip atsitiko ir su manimi.
— O gal toks piktas Jūsų požiūros į esamą situaciją Lietuvoje yra paremtas asmeninėmis ambicijomis ir tuo, kad pats kažada tai gimtinėje buvote apylinkės pirmininku, dirbote kitose vadovaujančiose pareigose, o dabar Danijoje esate paprastu darbininku?
— Ne. Gyvenmas ant skurdo ribos gimtinėje, tik pagerėjimo miražo šešėlis ir nuolatiniai politiniai tauškalai — tokia mano piktumo požiūrio išraiška.
Esančio laukinio kapializmo sąlygomis Lietuvoje susidarė didelė disproporcija tėvynainių gretose. Yra išrinktieji ir atstumtieji. Darbdavių ir samdomų žmonių santykiai paremti vien lobizmo principu.
Priimami įstatymai atstovauja atskirų žmonių grupių interesams, o ne dirbančiųjų visumai. Samdomojo darbuotojo atlygis vos užtikrina minimalias pragyvenimo sąlygas.
Kaip šmėkla slankioja šešėlinė ekonomika, kuri niekada neužtikrins samdomųjų socialinių garantijų. Todėl daugelis tokių atstumtųjų ir emigruoja. Gaila, kad jų pagrindą sudaro jaunimas, o tai vienas iš kertinių šalies pamatų. Gali būti, kad daugelis jų taip ir nebegrįš gimtinėn.
— O kaip Danijoje? Kokie pirmieji įspūdžiai iš jos ir darbo toje šalyje?
— Pirmieji įspūdžiai iš lėktuvo skrydžio. Žaluma, mažai daugiaukščių namų, išskyrus kelis didžiuosius miestus, vienkiemiai, primenantys prieškarinę Lietuvą.
Nusileidus — besišypsantys veidai. Panašumas į Lietuvą didelis, išskyrus ekonominį išsivystymo lygį ir tarpusavio santykius.
Visur asfaltuoti keliai keleliai, pavyzdingai sutvarkytos sodybos ir, gal smulkmena, daugelyje namų languose nematyti užuolaidų. Tarsi sakytų — neturiu ką slėpti, gyvenu geriau ar blogiau, bet ne skurstu.
Dirbu nedidelėje įmonėje, atliekančioje auginamų naujametinių eglučių priežiūros darbus. Daniškai tai „skove service“.
Niekada nieko panašaus nedirbau anksčiau. Naujametinių eglučių priežiūros bei rudenį jų paruošimui eksportui skiriama didesnė darbo dalis, nes vidurio Danija — eglučių plantacijos, viena iš pagrindinių eksportuotojų Europoje.
Norint užauginti gražias eglutes ir gauti didesnį pelną, reikalinga nuolatinė jų priežiūra.
Pavasarį kasmetinis jų formavimas, agrotechninė priežiūra, rudenį — pjovimas ir paruošimas eksportui. Pirmuosius vaisius pinigine ištraiške naujametinės eglutės pradeda duoti maždaug po septynerių metų.
Štai tada ir užplūsta papildomi emigrantų būriai. Sutikti jų tenka nemažai, nes mūsų aptarnaujami objektai išsimėtę šimto kilometrų atstumu. Tokiais atstumais kartais tenka važiuoti ir darban.
— Kokie santykiai su darbdaviais?
— Darbdavio ir samdojo tarpusavio santykiai paremti abipusia pagarba, bet su kategoriškais reikalavimais. Darbas turi būti atliekamas tik kokybiškai ir laiku. Kiekvieno mėnesio pirmą dieną išmokamas mėnesio atlyginimas, mėnesį prieš atostogas — atostoginiai.
Bet ne rožėmis klotas šis darbas, o Aliaska seniai atrasta.
Darbo pobūdis kartais primena Lietuvoje šienapjūtės ir rugiapjūtės darbus, kai dirbami viršvalandžiai ir be poilsio dienų.
Žinoma, tai numatyta ir darbo sutartyje, vėliau atiduodant laisvadienius. Nors dirbant ir mažai kvalifikuotą darbą, atlygis būna didesnis negu Lietuvoje aukštos klasės specialisto ar tarnautojo.
Žinoma, negaliu sakyti, kad taip yra visur. Remuosi tik savo ir sutiktų kitų pas danus dirbančių emigrantų patirtimi.
Jeigu jau pradėjau kalbėti apie atlygį, noriu priminti, kad ir išlaidos čia kur kas didesnės. Ypač butų nuoma (apie tūkstanti litų plius aptarnavimai), elektra, maisto prekės.
Naftos produktų, elektronikos prekių kainos panašios kaip Lietuvoje. Didžiausios kainų žirklės susidaro čia įsigyjant ir ekploatuojant automobilius. Jų kaina 2-3 kartus viršija mūsiškes, plius draudimas, kelių mokestis, metuose siekiantis ne vieną tūkstantį litų.
— Ar tenka bendrauti su vietiniais?
— Laisvalaikiu — ne. Galbūt to priežastis ir vietinės kalbos nemokėjimas. O ir tokio lietuviško bendravimo tarp danų nepastebėjau, nors susitikę paplepėti irgi mėgsta.
Darbo klausimais su danais bendrauti tenka neretai. Pasitaiko ir nuoširdaus, į lietuvišką panašaus vaišingumo, tačiau tik su kava.
Tačiau buvo ir tokių atvejų, kai žiūrima priešiškai, kaip į potencialius vagis, nenoriai įsileidžiant į aptarnaujamas teritorijas prieš tai laiduojant darbdaviui.
Tai „nuopelnas“ atskirų mūsų tautiečių, kuriuos drįstu pavadinti atmatomis, darbas. Mūsų apie tris tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje per penkerius metus buvo dvi vagystės, išplėšta parduotuvė, bankomatas. Ir tai padarė lietuviai.
Tokių neigiamų pavyzdžių yra ir kitur. O po to ir pasekmės — dirbantiems emigrantams kitose šalyse registruotu automobiliu Danijoje galima važinėti ne daugiau kaip dvi savaites. Po to sulaikius didelės apie 15 tūkstančių litų (priklausomai nuo automobilio modelio) siekiančios baudos.
— Ar skiriasi apmokėjimas už darbą vietiniams ir emigrantams?
— Emigrantų mažesnis. Jeigu sakyčiau kitaip, meluočiau. Tačiau didesnis, negu dirbančių lietuvių firmose. Daniškose kur kas geresnės darbo ir buities sąlygos.
— Kiek dar laiko žadate būti Danijoje?
— Yra pradžia, yra ir pabaiga. Savo daro ir amžius. Galbūt nebesugebėsiu atlaikyti jaunuoliško tempo ir teks keisti darbo profilį ar būsiu nurašytas. Juk ne už kalnų jau ir tas laikas, kai nuvarytus arklius nušauna.
O jeigu rimtai, metus kitus dar tikiuosi prabūti Danijoje, o paskui grįžti. Laikas parodys, kaip motinai Tėvynei reikalingi jos atstumtieji.
AKIMIRKA: Laisvalaikio akimirką Vytautas Adomaitis Danijoje miestelio centre prie fontano.
KASDIENYBĖ: Vytautui Adomaičiui prižiūrint naujametines eglaites, jas formuojant ir karpant tenka dirbti įvairia technika.
TRAUKA: Kasmet prieš Kalėdas Vytautas Adomaitis iš Danijos grįšta namo į Lietuvą
VADOVAS: Vytauto Adomaičio teigimu, dano Franko Kristkiaseno įmonėje dirbantys emegrantai iš Lietuvos yra patenkinti ir uždarbiu, ir darbo sąlygomis.
Asmeninio albumo nuotr.