Kad „nesprogtų“ ekologinės bombos

Kad „ne­sprog­tų“ eko­lo­gi­nės bom­bos

Ra­jo­ne yra ne vie­na už­dels­to vei­ki­mo eko­lo­gi­nė bom­ba. Apie jas ir ki­tus eko­lo­gi­nius klau­si­mus kal­bė­ta Gra­ži­nos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Eko­lo­gi­nis ap­lin­ko­sau­gi­nis ug­dy­mas for­ma­lia­ja­me ir ne­for­ma­lia­ja­me švie­ti­me“.

Sau­lius JUŠ­KE­VI­ČIUS

saulius@skrastas.lt

Eko­lo­gi­nė si­tua­ci­ja ra­jo­ne

Ra­jo­no vi­ce­me­ro, Lie­tu­vai pa­gra­žin­ti drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Ka­zi­mie­ro Au­gu­lio, mo­ky­to­jams pri­sta­čiu­sio eko­lo­gi­nę si­tua­ci­ją ra­jo­ne, tei­gi­mu, ra­jo­ne yra ne vie­na įmo­nė, ku­rio­je tik­si už­dels­to vei­ki­mo bom­bos.

Vi­ce­me­ras pri­mi­nė apie vi­sai ne­se­niai su­tvar­ky­tą bu­vu­sio da­žų fab­ri­ko Rad­vi­liš­ky­je te­ri­to­ri­ją, ku­rią sa­vi­nin­kai bu­vo pa­li­kę li­ki­mo va­liai, pri­si­min­tas ir prieš ke­lio­li­ka me­tų ki­lęs skan­da­las Še­du­vo­je, kai bu­vo ras­ti ne­sut­var­ky­ti che­mi­ka­lai.

„Da­bar mies­te yra dvi už­dels­to vei­ki­mo eko­lo­gi­nės bom­bos: UAB „Juo­de­liai“ ir UAB „Gai­re­li­ta“, ku­rių te­ri­to­ri­jo­je su­kaup­ti ne­ma­ži kie­kiai me­džio at­lie­kų. „Juo­de­lių“ bend­ro­vės te­ri­to­ri­jo­je yra de­gu­sios su­kaup­tos me­džio žie­vės. Si­tua­ci­ja čia su­dė­tin­ga, ta­čiau ji dar su­dė­tin­ges­nė „Gai­re­li­tos“ te­ri­to­ri­jo­je, kur su­kaup­ti di­džiu­liai kal­nai pju­ve­nų, at­rai­žų, iš ku­rių ga­mi­na­mos gra­nu­lės. Šio­je įmo­nė­je bu­vo neat­sa­kin­gai pa­žiū­rė­ta į eko­lo­gi­nę si­tua­ci­ją – pri­si­vež­ti kal­nai pju­ve­nų, ta­čiau vė­luo­ta su ant­ros li­ni­jos pa­lei­di­mu. Ją pa­lei­dus, įvy­ko spro­gi­mas ir ki­lo gais­ras. Lai­mei, kad di­de­lės eko­lo­gi­nės ka­tast­ro­fos pa­vy­ko iš­veng­ti“, – tei­gė pra­ne­šė­jas.

Jis taip pat pri­mi­nė apie „eko­lo­gi­nę bom­bi­kę“, tik­sin­čią Ku­ni­giš­kių kai­me (Šau­ko­to se­niū­ni­ja).

„Ku­rį lai­ką čia vei­kė įmo­nė, iš šiau­dų bri­ke­tų ga­mi­nan­ti gra­nu­les. Dar jai vei­kiant, čia bu­vo ki­lęs gais­ras. Da­bar te­ri­to­ri­ja pa­lik­ta li­ki­mo va­liai. Čia su­krau­tos krū­vos ža­lia­vos, ku­rios ke­lia pa­vo­jų, jog ga­li bū­ti ne­ty­čia ar net spe­cia­liai pa­deg­tos“, – tei­gė K. Au­gu­lis.

Anot vi­ce­me­ro, gy­ven­to­jai praė­ju­sią va­sa­rą ne kar­tą krei­pė­si su skun­dais, ta­čiau pa­dė­ti neį­ma­no­ma, nes ne­ran­da­ma įmo­nės sa­vi­nin­kų: pa­sta­tai vie­nų sa­vi­nin­kų per­nuo­muo­ti ki­tiems ir neį­ma­no­ma ras­ti ga­lų.

K. Au­gu­lis už­si­mi­nė, jog Sa­vi­val­dy­bė re­mia ir rems vers­lą, ta­čiau ir vers­li­nin­kų po­žiū­ris į eko­lo­gi­ją tu­rė­tų bū­ti rim­tes­nis.

Eko­lo­gi­nio po­žiū­rio for­ma­vi­mas

Kiek ki­to­kią nuo­mo­nę apie eko­lo­gi­nio po­žiū­rio for­ma­vi­mo ak­tua­li­jas ir pro­ble­mas iš­sa­kė Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja Iri­na Ba­ra­ba­no­va.

Pa­sak jos, bau­džia­me žmo­nes, kad šie de­gi­na žo­lę, nes ne­va tai pri­si­de­da prie šilt­na­mio efek­to, ke­lia pa­vo­jų gam­tai, ta­čiau ne­ma­to­me lieps­no­jan­čių du­jų fa­ke­lų to­se vie­to­se, kur iš­gau­na­ma naf­ta.

I. Ba­ra­ba­no­va už­si­mi­nė apie per griež­tus stan­dar­tus, tai­ko­mus re­zer­va­tų te­ri­to­ri­jo­se.

„Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams iš sau­go­mų te­ri­to­ri­jų iš­gu­jus žmo­nes, bai­gia su­nyk­ti ir tai, kas sau­go­ma. Par­kuo­se ir draus­ti­niuo­se su­ma­žė­jo au­ga­lų rū­šių, to­dėl ne­beatsk­ren­da sau­go­mi paukš­čiai, ne­be­ner­šia žu­vys, su­ma­žė­jo žvė­rių. Užd­rau­dus sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se au­gin­ti gy­vu­lius, žmo­nės bu­vo pri­vers­ti juos par­duo­ti, Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad šie­na­vi­mas ne­duo­da to­kios nau­dos kaip ga­ny­mas“, – sa­kė ji.

Pra­ne­šė­ja pa­ra­dok­su va­di­no už­pel­kė­ju­sias ne­šie­nau­ja­mas Žu­vin­to eže­ro pa­kran­tes ir tai, kad sau­go­mų te­ri­to­ri­jų pie­vo­se ne­beau­ga net čiob­re­liai.

Pa­sak jos, sto­ko­ja­ma vals­ty­bės sis­te­mi­nio po­žiū­rio į ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mas, prii­ma­mi prieš­ta­rin­gi spren­di­mai.

„Kai ka­da pa­gal­vo­ji, kad spren­di­mus eko­lo­gi­jos klau­si­mais prii­mi­nė­ja žmo­nės, ku­rie net ne­si­mo­kė bio­lo­gi­jos, ne­ži­no gam­tos at­si­nau­ji­ni­mo dės­nių“, – sa­kė ji.

I. Ba­ra­ba­no­va sa­kė, kad yra pro­ble­mų ir for­ma­lia­ja­me ug­dy­me mo­kyk­lo­se. Ji pa­mi­nė­jo pa­grin­di­nes iš jų: pa­mo­kų pla­na­vi­mas su da­ly­kų in­teg­ra­ci­ja ir ap­lin­ko­sau­gi­ne orien­ta­ci­ja, pa­mo­kų skai­čiaus ir prie­mo­nių pra­kti­kos dar­bams trū­ku­mas, ne­tin­ka­ma ug­dy­mo ap­lin­ka, pro­gra­mų ato­trū­kis ir ne­su­de­ri­na­mu­mas, va­do­vė­lių su ap­lin­ko­sau­gi­ne in­teg­ra­ci­ja trū­ku­mas.

Eko­lo­giš­kas žmo­gus

Di­džiau­sio kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė V. Ku­dir­kos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės Ra­sos Da­gie­nės pra­ne­ši­mas apie eko­lo­giš­ką žmo­gų.

Pa­sak jos, eko­lo­giš­kas žmo­gus – tai drau­giš­kas žmo­gus. Drau­giš­kas ap­lin­kai ir, ži­no­ma, sau.

„Kal­bė­da­mi apie eko­lo­gi­ją, dau­giau­siai kal­ba­me apie drau­giš­ku­mą ap­lin­kai, o aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad žmo­gus drau­giš­kas ap­lin­kai ga­li bū­ti tik tuo­met, kai jis drau­giš­kas pa­ts sau.

Apie sa­vęs tau­so­ji­mą yra pa­reng­ta daug moks­li­nių teo­ri­jų. Aš no­rė­čiau iš­skir­ti vie­ną iš jų, apie ku­rią yra ne­pel­ny­tai ma­žai kal­ba­ma. Dak­ta­rė In­ge Hof­mann įro­dė, kad žmo­gui gy­ven­ti yra skir­tas fik­suo­tas kie­kis ener­gi­jos. Nep­ro­tin­gai nau­do­jai – anks­čiau lai­ko pa­se­nai, o tai reiš­kia, kad grei­čiau baig­si die­ne­les šio­je že­mė­je“, – sa­kė pra­ne­šė­ja.

Pa­sak R. Da­gie­nės, I. Hof­mann aiš­ki­na, kad pro­tin­gas žmo­gus pro­tin­gai tau­so­ja jam gam­tos skir­tą ener­gi­ją. O jos skir­ta 1 gra­mui kū­no ma­sės tiek, kiek jos yra 35 ga­ba­liu­kuo­se cuk­raus (2700 kJ).

Ji tei­gė, kad ener­gi­ją mes grei­čiau­siai išeik­vo­ja­me pa­klus­da­mi ža­lin­giems įpro­čiams.

„Or­ga­niz­mas, „lo­py­da­mas“ al­ko­ho­lio, ni­ko­ti­no, stre­so su­kel­tų pa­da­ri­nių pa­sek­mes, in­ten­sy­viau­siai eik­vo­ja gy­vy­bi­nius mū­sų re­sur­sus. Vie­nas iš ener­gi­ją la­biau­siai eik­vo­jan­čių veiks­nių yra ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mo sty­gius. At­ro­do, tiek ne­daug rei­kia, ga­li­ma tie­siog iš­mok­ti džiaug­tis tuo, ką mums tei­kia vi­si pen­ki ju­ti­mai. Rei­kia pri­si­min­ti, kaip nau­din­ga ir ma­lo­nu yra glaus­ti, ap­si­ka­bin­ti, uos­ti­nė­ti, klau­sy­tis, mė­gau­tis sau­le ir vaiz­di­niais. Šie ma­lo­nu­mai nie­ko ne­kai­nuo­ja ir vi­suo­met yra ran­ka pa­sie­kia­mi“, – tvir­ti­no pe­da­go­gė.

Anot R. Da­gie­nės, sa­ve kont­ro­liuo­ti ge­ba 5 pro­cen­tai žmo­nių ir dar 15 pro­cen­tų ga­li tai iš­mok­ti da­ry­ti – va­lin­gai nu­kreip­ti dė­me­sį po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos link.

Išk­lau­sę šiuos pa­grin­di­nius pra­ne­ši­mus pe­da­go­gai ėmė­si dar­bo gru­pė­se. Dvie­jo­se dar­bo gru­pė­se bu­vo per­skai­ty­ta 20 pra­ne­ši­mų apie eko­lo­gi­nį ug­dy­mą įvai­rio­se pa­mo­ko­se, po­pa­mo­ki­nė­je veik­lo­je.

Mo­ky­to­jų su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė Gra­ži­nos pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jų pra­ne­ši­mai: Jad­vy­gos Kur­mans­kie­nės – „Dia­lo­gas su že­me“, ku­ria­me kal­bė­ta apie me­no ir gam­tos są­ly­tį, bei Vil­mos Mi­ka­laus­kie­nės – „Šiuo­lai­ki­niai mo­ki­niai eko­lo­gi­nia­me kon­teks­te“, ku­ria­me ban­dy­ta iš­siaiš­kin­ti eko­lo­gi­nio ug­dy­mo są­vo­ką bei kas ska­ti­na mo­ki­nį ty­ri­nė­ti.

Kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat pri­sta­ty­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­no eko­lo­gi­nio ug­dy­mo cent­ro veik­la.

Au­to­riaus nuo­tr.

„BOM­BA": UAB „Gai­re­li­tos“ te­ri­to­ri­jo­je stūk­san­tys pju­ve­nų kal­nai ke­lia eko­lo­gi­nį pa­vo­jų ne tik ša­lia gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, bet ir mies­tui.

ENER­GI­JA: „Pro­tin­gas žmo­gus pro­tin­gai tau­so­ja jam gam­tos skir­tą ener­gi­ją, ku­rios 1 gra­mui kū­no ma­sės skir­ta tiek, kiek jos yra 35 ga­ba­liu­kuo­se cuk­raus“, – sa­kė R. Da­gie­nė.

PA­RA­DOK­SAS: „Sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se už­drau­dus ūki­nę veik­lą (gy­vu­lių au­gi­ni­mą), bai­gia su­nyk­ti ir tai, kas sau­go­ma“, – tei­gė Iri­na Ba­ra­ba­no­va.

PA­RO­DA: Vei­ku­sio­je pa­ro­do­je bu­vo pri­sta­ty­ti dar­bai iš ant­ri­nių ža­lia­vų.