Kad keliai taptų ne kažkieno, o visų rūpesčiu

Kad keliai taptų ne kažkieno, o visų rūpesčiu

Kad ke­liai tap­tų ne kaž­kie­no, o vi­sų rū­pes­čiu

Pa­va­sa­ris ne vi­siems at­ne­ša džiaugs­mą, nes kas­kart šiuo me­tu lai­ku mū­sų ke­lius sa­vaip pa­vei­kia po­lai­džiai – pa­si­ma­to tik­ro­ji ke­lių būk­lė. Su duo­bė­tų, vie­to­mis neiš­va­žiuo­ja­mų ke­lių pro­ble­ma su­si­du­ria be­veik vi­sos Lie­tu­vos ra­jo­nų gy­ven­to­jai, ne išim­tis ir mū­sų ra­jo­nas.

Dėl ma­žo fi­nan­sa­vi­mo ke­lių re­mon­tai neat­lie­ka­mi lai­ku, dau­gu­mos jų cha­rak­te­ris­ti­kos ne­ten­ki­na dan­gos konst­ruk­ci­jai nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Ke­liai silps­ta, in­ves­ti­ci­jų po­rei­kis jiems re­mon­tuo­ti au­ga, o fi­nan­sa­vi­mo apim­tys, skir­tos ke­lių prie­žiū­rai, ma­žė­ja.

Šias ir ki­tas ak­tua­lias te­mas praė­ju­sią sa­vai­tę įvy­ku­sia­me iš­plės­ti­nia­me po­sė­dy­je ana­li­za­vo ra­jo­no va­do­vai, se­niū­nai, ke­lių prie­žiū­rą vyk­dan­tys bei ki­ti at­sa­kin­gi spe­cia­lis­tai. Da­ly­viai ap­ta­rė vie­ti­nės reikš­mės ke­lių su žvy­ro dan­ga prie­žiū­ros ypa­tu­mus, daug dis­ku­ta­vo apie at­sa­kin­go po­žiū­rio į ke­lius bei bend­ro­sios kul­tū­ros ug­dy­mą.

Pa­va­sa­ri­nio po­lai­džio me­tu už­ten­ka net ir vie­nos „sun­kes­nės“ trans­por­to prie­mo­nės, kad pra­va­žia­vus įmir­ku­siu ke­liu jis il­gam tap­tų neiš­va­žiuo­ja­mas. Dėl to ken­čia ki­ti eis­mo da­ly­viai. Vie­na iš išei­čių – trans­por­to prie­mo­nių ma­sę ri­bo­jan­čių ženk­lų pa­sta­ty­mas, ta­čiau dėl to daž­niau­siai nu­skriaus­ti jau­čia­si ra­jo­no ūki­nin­kai, ku­rie sun­kią­ja že­mės ūkio tech­ni­ka ne­ga­li iš­va­žiuo­ti į lau­kus.

Ke­li­nin­kai ar­gu­men­tuo­ja, kad žem­dir­biai yra pri­si­pir­kę ga­lin­gos tech­ni­kos, in­ten­sy­viai va­ži­nė­ja ir taip ga­di­na ke­lius. Ne­si­no­ri jų kal­tin­ti – juk di­džiuo­ja­mės, kad esa­me mo­der­naus že­mės ūkio kraš­tas. Bet rei­kia su­pras­ti bend­rą in­te­re­są: apie ke­lių ko­ky­bę de­rė­tų vi­siems kar­tu gal­vo­ti. To­dėl ūki­nin­kai ir žem­dir­biai tu­rė­tų sau­go­ti ke­lius kaip sa­vo tur­tą. Kol ne­bus pa­nai­kin­ti eis­mo ri­bo­ji­mai ke­liuo­se, de­rė­tų jais ne­va­ži­nė­ti; pri­si­min­ti, kad sie­kiant ap­sau­go­ti ke­lius nuo su­ga­di­ni­mo ir su­da­ry­ti są­ly­gas sau­giam eis­mui, drau­džia­ma ar­ti že­mę, at­lik­ti ka­sy­bos dar­bus ar­čiau kaip per vie­ną met­rą nuo py­li­mo pa­do, iš­ka­sos ar ke­lio grio­vio išo­ri­nės briau­nos. Sup­ra­tin­gi tu­rė­tų bū­ti ir me­die­nos ve­žė­jai, trans­por­to įmo­nių dar­buo­to­jai ir sa­vi­nin­kai, že­mės ūkį ap­tar­nau­jan­čios įmo­nės ir kt.

Po­sė­džio da­ly­viai su­ta­rė, kad rei­kia suor­ga­ni­zuo­ti bend­rą spe­cia­lis­tų, ūki­nin­kų ir žem­dir­bių bei vi­sų ke­lių prie­žiū­ra suin­te­re­suo­tų as­me­nų pa­si­ta­ri­mą. Toks pa­si­ta­ri­mas vyks 2017 m. ba­lan­džio 5 d. (tre­čia­die­nį) 10 val. Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės di­džio­jo­je sa­lė­je. Kvie­čia­me da­ly­vau­ti!

Pa­si­ta­ri­mo me­tu taip pat ap­tar­tas po­rei­kis at­lik­ti ra­jo­ne ke­lių pro­fi­lia­vi­mo, dan­gos stip­ri­ni­mo dar­bus. Ta­čiau vie­ti­nės reikš­mės ke­liai bus ly­gi­na­mi, pa­gal ga­li­my­bes at­ve­ža­ma ir pa­sklei­džia­ma žvy­ro, skal­dos tik esant tin­ka­moms gam­ti­nėms są­ly­goms.

Pa­sak se­niū­nų, gy­ven­to­jai reik­lūs, grei­tai ap­kal­ti­na ap­lai­du­mu, neo­pe­ra­ty­vu­mu. Ta­čiau ži­no­ti­na, kad anks­ty­vą pa­va­sa­rį ke­liai ne­del­siant tvar­ko­mi tik tuo at­ve­ju, jei ke­ly­je at­si­ran­da ne­pra­va­žiuo­ja­ma vie­ta (di­džiu­lė duo­bė, su­lū­žu­si pra­lai­da ar kt.)

Krei­pia­mės į Pak­ruo­jo ra­jo­no gy­ven­to­jus pra­šy­da­mi tu­rė­ti kant­ry­bės ir su­pra­ti­mo. Tik­rų­jų ke­lių tvar­ky­mo dar­bų dar rei­kia pa­lauk­ti. Pla­nuo­ja­ma, kad 2017 m. iš Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos žvyr­ke­lių pro­fi­lia­vi­mui (ly­gi­ni­mui, žvy­ro at­ve­ži­mui ir pa­sklei­di­mui) bus skir­ta 110 tūkst. EUR, ke­lių grei­de­ria­vi­mui – 65 tūkst. EUR.

E. KIŽIENĖS nuotr.

Užs. Nr. 347032