Naujausios
Buvo paplitęs Kuršo ir Žiemgalos regionuose
Senovinis pastatas, atsiremiantis galu į gatvę, šviečia švelnia pilkšvai smėline spalva, kuri buvo derinama su savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, o viršuje skliautuose atvertas anksčiau buvęs nematomas po tinku ir dažais fachverkas. Tai – Kuršo vokiečių statybinis stilius, labiau būdingas kaimyninei Latvijai, kur jis paplitęs Kuršo ir Žiemgalos regionuose, o iš ten į Joniškį šį stilių XVIII–XIX amžiais atvežė vokiečių ir latvių meistrai. Tokių pastatų mieste mažai beišlikę, todėl, pasak dr. Ernesto Vasiliausko, namo Šiaulių Senojoje gatvėje architektūros atvėrimas praeiviams – ypač vertingas ir svarbus. Ir ypač pagirtina, kad to ėmėsi privataus pastato savininkė.
Fachverkas būdingas ir Daunoravos bei Medvilionių dvarams. Puikus šio architektūrinio stiliaus pavyzdys yra gretimame Pakruojo rajone – buvusios Žeimelio karčemos.
Fachverkas – tai klasikinis Vakarų Europos mažaaukščių statinių konstrukcijos tipas, kurį galima laikyti šiandieninių karkasinių namų prototipu. Jį sudaro karkasas, suformuotas iš horizontalių bei vertikalių elementų ir ramsčių bei medinės sijos. Sienų tarpai buvo užpildomi akmenimis, plytomis, plaušais, moliu, mediniais tašais ir net buitinėmis atliekomis. Fachverkas dalija fasadą į skirtingos formos plokštes ir suteikia pastatui savitą išvaizdą.
Minėtas namas Šiaulių Senojoje gatvėje taip pat statytas iš įvairiausių medžiagų. Kaip pasakoja dabartinė savininkė Laima Simutytė, pamatai suręsti iš akmenų, virš jų maždaug iki palangių eina raudonų plytų mūras, aukščiau – drėbtas molis ir pagaliau pačiame viršuje – medis ir nedegtos molinės plytos.
Gyveno žinomos asmenybės
Ši sodyba Joniškiui svarbi ir tuo, kad XIX amžiuje priklausė krašto šviesuolių bajorų Goesų giminei. Tai liudija ant pastato 2016 metais prikabinta lentelė. Sodybos savininkai anuomet buvo Martinjonas Čepulevičius ir Konstancija Goesaitė, o sename name vėliau gyveno jų provaikaičiai Lietuvos menininkai Marcelė Katiliūtė (1912–1937) ir Eduardas Čepulis (1916–1993).
M. Katiliūtė – žinoma tarpukario Lietuvos grafikė, kurios darbai pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1937 metais buvo apdovanoti aukso medaliu.
Eduardas Čepulis, gimęs Amerikoje, 1921 metais su tėvais sugrįžo į Lietuvą. Jis pas Romualdą Juknevičių lankė Klaipėdos dramos teatro vaidybos studiją, vaidino Šiaulių ir Klaipėdos dramos teatruose. Iš jo namą ir įsigijo dabartinės savininkės tėvai, šviesaus atminimo Ona ir Feliksas Simučiai.
„Po tėvelio mirties mama jau buvo nusprendusi namą atnaujinti. Tačiau nepatikėsite, – niekaip neradome meistrų. Ir dabar ilgokai jų ieškojau, nors kažkokių ypatingų pageidavimų neturėjau. Vis, būdavo, atvažiuoja, pasižiūri ir nesiryžta remontuoti, nes pastatas labai senas, sienos vietomis nelygios, reikia daug kruopštaus darbo. Man ir lentelėmis apkalti siūlė, ir kitokius „euroremontus“, bet patys matote, argi tai tiktų?“ – sako L. Simutytė.
Moteris džiaugiasi pažįstamos rekomenduoto statybininko Salvijaus Sudžiaus ir jo sūnaus Luko darbu. Vyrai nuėmė seną tinką, iš naujo nutinkavo sienas, jas gruntavo ir du kartus perdažė, taip pat paliko matomą, tamsia spalva dažytą fachverko medinį karkasą.
L. Simutytė sako, kad tiksli namo pastatymo data neaiški. Matyt, iš pradžių nebuvo sutvarkyti dokumentai, o jos turimuose nurodyta, kad statyba užbaigta 1945 metais. Greičiausiai namas tik tada registruotas.