Vyšnių festivalis – labiau kamerinis, bet spalvingas

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Prie dvaro rūmų veikė kaliausių paroda, šią kaliausę pagamino Elena ir Jarmo Matintalų šeima.
Žagarės vyšnių festivalis, prasidėjęs ketvirtadienio vakare iškilmingu atidarymu Senosios Žagarės bažnyčioje, baigėsi sekmadienį renginiais, daugiausia skirtais mažiesiems žiūrovams. Per beveik keturias dienas žiūrovams pasiūlyta nemažai kamerinių klasikinės muzikos koncertų, teatro, edukacinių užsiėmimų vietos menininkų ir tautodailininkų dirbtuvėse. Norintieji labiau pažinti Žagarės praeitį rinkosi į konlferenciją, pagerbė žymius krašto žmones. Šįkart pirmą sykį festivalio istorijoje popatlikėjų koncertai penktadienį ir šeštadienį buvo mokami, už bilietus surinkti pinigai atiteks Barboros Umiastauskaitės, dėl kurios paskelbimo palaimintąja užvesta beatifikacijos byla, bronzinei skulptūrai išlieti.

Bilietai – Barboros skulptūrai

Vyšnių festivalis šiemet miestelėnus ir svečius pasitiko gerokai kitoks nei ankstesniais metais – ir mažesnis dalyvių skaičiumi, ir pasikeitė renginių vietos – jie pasklido po labiau kamerines erdves, o du didieji penktadienio ir šeštadienio koncertai, persikėlę iš parko prie Žvelgaičių ežero, šįkart dėl tebetaikomų po pandemijos apribojimų kvietė tik po tūkstantį žiūrovų, kai ankstesniais metais jų susirinkdavo net po keliolika tūkstančių vienoje vietoje.

Be to, popatlikėjų scenos pasirodymai šįkart buvo mokami, nors bilietai, kainavę 32,57 euro (su bilietų operatoriaus mokesčiu) skirti kilniam tikslui – Barboros Umiastauskaitės, kuri tapo tikinčiųjų piligrimų traukos objektu dėl patiriamų malonių, išgijimų, skulptūrai išlieti. Jos maketą, sukurtą dar šviesaus atminimo skulptoriaus Romualdo Kvinto, kurio šaknys taip pat iš Žagarės, festivalio metu buvo galima pamatyti eksponuojamą Senosios Žagarės bažnyčioje. Skulptūra, kainuojanti 30 tūkstančių eurų, prie naujo pėsčiųjų tilto per Švėtės upę turėtų iškilti 2021 metais.

Vistik dalis vietinių gyventojų piktinosi jiems neprieinama bilietų kaina ir dėl to prarasta galimybe nes pamatyti būrį požvaigždžių nemokamai, kaip ankstesniais metais.

Tie, kas nepagailėjo pinigų bilietui, galėjo stebėti Jurgos Šeduikytės, Ilonos Balsytės ir Martyno Kuliavo, Jazzu, lietuviškosios Eurovizijos nugalėtojų „The Roop“ ir kitų žinomų kūrėjų bei atlikėjų pasirodymus.

Nuo edukacijų iki plaukimo upe

Tuo tarpu, abiejose bažnyčiose, prie buvusio gimnazijos technologijų pastato, kultūros centre liejosi solisčių Aušros Liutkutės, Mildos Baronaitės, Evelinos Sašenko, Klaipėdos universiteto choro balsai, Sauliaus ir Jokūbo Bareikių, Aleksandro Makejevo bardų muzika, literatūrinio žodžio skambesiu džiugino aktorės Nomeda Bėčiūtė, Dalia Michelevičiūtė, skaitovas, Joniškio Garbės pilietis Juozas Šalkauskas ir dar visas būrys žinomų veidų.

Į savo dirbtuves pasimokyti gaminti marmurinį popierių arba pamatyti, kaip Venecijos stiklo lazdelės virsta karoliukais papuošalams, kvietė Žagarėje savo senelių namuose apsigyvenusi, studijas Italijoje baigusi menininkė Jurga Alminaitė, kaip prakalbinti medį pasakojo tautodailininkas Dalius Udrakis, rodęs ir skulptūrą, išskobtą iš medžio, kuriame dar likusios nuo Antrojo pasaulinio karo kulkos. Lėlių ir kaliausių gaminimo subtilybes atskleidė tautodailininkė Aušra Petrauskienė, į kūrybinį pasaulį kvietė Algimanto Raudonikio meno mokyklos dailės skyrius. Vieni spalvingesnių šventės akcentų – kaliausių ir jų plaustų paroda bei paradas upe „Žagarės Venecija“ ir aplink miesto aikštę šeštadienį išsirikiavę senieji, netgi antikvariniai automobiliai, kuriais, pakviesti ūkininko, taip pat automobilių kolekcionieriaus Daivano Pranciulio, atriedėjo įvairių senųjų automobilių klubų atstovai.

Pagarba krašto iškiliems žmonėms

Bene svarbiausi renginiai šiųmečiame festivalyje buvo skirti įžymiems krašto žmonėms pagerbti ir būsimos naujos monografijos apie Žagarę temoms pristatyti. Miesto aikštėje atidengtos skulptūros–metalo suolelis ir krėslas, skirti Žagarės metraštininkei, Joniškio Garbės pilietei Romualdai Vaitkienei, mininčiai 90 metų sukaktį, bei jos šviesaus atminimo vyrui, fotokorespondentui Vytautui Vaitkui ir pirmajam profesionaliam futbolininkui iš Lietuvos, žaidusiam aukščiausioje lygoje Airijoje Luisui Bukmanui atminti. Minėtas futbolininkas, kilęs iš Žagarės, su tėvais emigravo būdamas penkerių metų. Tuo tarpu, mokytoja, kraštotyrininkė Romualda Vaitkienė, išleidusi su vyru net penkias knygas, skirtas Žagarei, jos praeičiai, ir iki šiol nenustojusi domėtis krašto istorija, savo giminės genealogija, pasiekusi net XIV amžių, iš gimtojo miesto niekada nebuvo išsikėlusi.

Konferencijoje, kurioje pristatyta būsima monografija „Žagarė“, buvo aptartos kelios temos: apie senuosius kontrabandos kelius Žagarėje, krašto tautosaką, Naryškinų giminę, pasidalinta naujausiomis įžvalgomis apie Barborą Žagarietę ir kt.