Naujausios
Po Kriukų Šv. Lauryno bažnyčios kiemelyje vykusių mišių miestelio bendruomenė ir į šventę atvykę knygnešio Viktoro Pečiulio giminaičiai iš Šiaulių aplankė renovuotą knygnešio kapavietę, kurią simboliškai papuošė paminklas – atskleista knyga.
Kriukų parapijos kunigas Vaidas Mikalčius pašventino kapavietę, eiles knygnešiams skyrė Joniškio literatų klubo „Audruvė“ narys Jonas Ivanauskas, Kriukų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Laima Kasiulienė.
Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Kriukų teritorinio padalinio bibliotekininkė Violeta Navickienė paminėjo, kad stovėjęs medinis paminklas jau buvo sutrešęs ir kapavietę būtinai reikėjo atnaujinti. Tad ji ėmėsi iniciatyvos ir su Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos administracijos pagalba pateikė projektą „Knygnešių takais“ Lietuvos kultūros tarybai daliniam finansavimui gauti. Taip pat prisidėjo miestelio bendruomenė, vietos ūkininkai, seniūnija.
Renginyje buvusi pedagogė Stasė Sinkevičienė džiaugėsi, kad imtasi tokio svarbaus darbo, nes ji, jau senai rinkusi medžiagą apie knygnešio gyvenimą, tikėjosi, kad jo veikla bus kada nors tinkamai įvertinta ir įamžinta.
Iš Šiaulių atvykę knygnešio giminaičiai dėkojo bibliotekai už sutvarkytą kapavietę, už puoselėjamą jo atminimą.
Knygnešys Viktoras Pečiulis gimė 1855 metais Kriukų valsčiuje, Valakų kaime. Iš turimų istorinių duomenų žinoma, kad jam teko lankyti rusų pradžios mokyklą. Skaityti lietuviškai išmoko namuose iš maldaknygės.
Paimtas į puskarininkių mokyklą ir išsiųstas į rusų–turkų karą 1878 metais jis patyrė stiprius sužalojimus durtuvu. Už dalyvavimą rusų–turkų kare carinės Rusijos valdžia Viktorui Pečiuliui skyrė žemės.
1886 metais Šiauliuose Viktoras Pečiulis iš kunigo Butėno pirmą kartą gavo lietuviškos literatūros ne tik sau, bet ir platinti. Nuo to laiko ėmėsi šios veiklos, knygas, laikraščius platino Kriukų parapijoje.
Tais pačiais metais iš Amerikos grįžęs ir Šiauliuose apsigyvenęs knygnešio giminaitis Vincas Nemanius plačiai organizavo lietuviškų knygų, laikraščių, revolverių, šovinių, arbatos ir kitų gaminių gabenimą iš Prūsijos. Jis giminaičiui knygnešiui parūpindavo lietuviškos literatūros, laikraščių: „Aušrą“, „Tėvynės Sargą“ ir kt.
Knygas Viktoras Pečiulis platino iki 1904 metų, spaudos draudimo panaikinimo. Lietuvišką spausdintą žodį slėpdavo daržinėje, krūmuose po akmenimis, miškelyje rastame ąžuole tuščiu kamienu.
Jis buvo sekamas caro žandarų, patyrė kratų. Porą sykių nespėjo knygų paslėpti. Teko jas sudeginti arba akmenį pririšus paleisti į linų marką. Bet visi jo persekiojimai baigėsi laimingai. V. Pečiulis mirė per Antrąjį Pasaulinį karą 1941 metais.
