Joniškio rajone pro­gno­zuo­ja­mi di­džiau­si de­mog­ra­fi­niai pra­ra­di­mai

Joniškio rajone pro­gno­zuo­ja­mi di­džiau­si de­mog­ra­fi­niai pra­ra­di­mai

Joniškio rajone pro­gno­zuo­ja­mi di­džiau­si de­mog­ra­fi­niai pra­ra­di­mai

Per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus Jo­niš­kio ra­jo­ne bend­ras gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žės dar 13,05 pro­c. Tai reiš­kia, kad iš 22 449 gy­ven­to­jų, ku­rie Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to fik­suo­ti 2017 me­tų sau­sio 1 d., 2022 me­tų sau­sio 1 d. liks 19 tūkst. 519.

2017–2021 m. lai­ko­tar­py­je spar­čiau­siai ma­žės 0–14 m. am­žiaus vai­kų: nuo 3002 vai­kų 2017 me­tų sau­sio 1 d. duo­me­ni­mis iki 2610 vai­kų 2022 me­tų sau­sio 1 d. Per pen­ke­rius me­tus 0–14 me­tų vai­kų ra­jo­ne su­ma­žės 16,39 pro­c., nuo 15 iki 64 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų per pen­ke­rius me­tus su­ma­žės 16,75 pro­c. Dar­bin­go am­žiaus (15–64 m.) nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų skai­čius ra­jo­ne 2017–2021 m. lai­ko­tar­py­je su­ma­žės net 16,8 pro­c. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2017–2021 m. lai­ko­tar­py­je pa­gy­ve­nu­sių iš­lai­ko­mo am­žiaus žmo­nių koe­fi­cien­tas spar­čiau­siai augs ir Jo­niš­ky­je (net 7 punk­tais). Šian­die­ni­nė si­tua­ci­ja ro­do, ko­kia gi­li 30-35 m. am­žiaus de­mog­ra­fi­nė duo­bė, ku­ri per­spek­ty­vo­je ne tik dar la­biau gi­lės, bet ir plė­sis.

Tai pro­gno­zuo­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­to Geog­ra­fi­jos ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros do­cen­tas Ro­lan­das Tu­čas, at­li­kęs pro­gno­zuo­ja­mą Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kai­tos 2017-2021 m. lai­ko­tar­py­je ty­ri­mą. Joniškio rajono laikraščio „Si­dab­rė“ pa­pra­šy­tas R. Tučas pa­žiū­rė­jo į netolimą Joniškio ra­jo­no atei­tį.

Li­na RUD­NIC­KIE­NĖ

Bend­ras gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žės

Su doc. Ro­lan­du Tu­ču nea­ki­vaiz­džiai su­si­pa­ži­no­me dar ta­da, kai jam bu­vo pa­ti­kė­ta pa­reng­ti rin­ki­mų že­mė­la­pio re­for­mą, tuo me­tu, kai į vie­ną rin­ki­mi­nę apy­gar­dą su­jung­tas Jo­niš­kio ra­jo­nas su da­li­mi Pak­ruo­jo ir Šiau­lių ra­jo­nais, rin­ki­mi­nė apy­gar­da pa­va­din­ta Žiem­ga­los var­du.

Pa­sak jį pa­ren­gu­sio Vil­niaus uni­ver­si­te­to Geog­ra­fi­jos ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros do­cen­to Ro­lan­do Tu­čo, ga­li at­si­tik­ti taip, kad vos prieš po­rą me­tų pa­keis­tą rin­ki­mi­nį že­mė­la­pį teks per­brai­žy­ti jau ne­tru­kus, prieš ar­tė­jan­čius 2019 me­tų rin­ki­mus. Do­cen­tas to­kias prie­lai­das da­ro dėl sa­vo ne­se­niai at­lik­to ty­ri­mo, ku­rio me­tu ir paaiš­kė­jo, kad per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se gy­ven­to­jų skai­čius spar­čiai ma­žės.

Do­cen­tas pro­gno­zuo­ja, kad bend­ra­sis gy­ven­to­jų skai­čius 2017 – 2021 m. Lie­tu­vo­je su­ma­žės 5,4 pro­c., Šiau­lių ap­skri­ty­je – 9 pro­c., o Jo­niš­kio ra­jo­ne – 13,1 pro­c. Šiuo as­pek­tu Jo­niš­kio ra­jo­no de­mog­ra­fi­niai pra­ra­di­mai bus vie­ni di­džiau­sių Lie­tu­vo­je – dar la­biau gy­ven­to­jų su­ma­žės tik Pa­gė­gių, Kel­mės r., Skuo­do r. ir Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bė­se. Ta­čiau gy­ven­to­jų skai­čiaus spar­tus ma­žė­ji­mas bus bū­din­gas vi­soms Šiau­rės ir Šiau­rės Ry­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms, iš­sky­rus ap­skri­čių cent­rus (Šiau­lius, Pa­ne­vė­žį bei Ute­ną) ir juos juo­sian­čias žie­di­nes sa­vi­val­dy­bes, ku­rio­se gy­ven­to­jų skai­čius taip pat ma­žės, ta­čiau lė­čiau.

Ma­žės dar­bin­go am­žiaus žmo­nių

Pa­sak do­cen­to R. Tu­čo, Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės si­tua­ci­ja yra pa­na­ši į dau­gu­mos Šiau­rės, Šiau­rės Ry­tų Lie­tu­vos bei Ry­ti­nės Že­mai­ti­jos da­lies „kai­miš­kų“ sa­vi­val­dy­bių si­tua­ci­ją – ste­bi­mas tik itin spar­tus vi­suo­me­nės se­nė­ji­mas, ku­ris tę­sis ir to­liau.

– Nors for­ma­liai 65 m. ir vy­res­nių žmo­nių skai­čius per pen­ke­rius me­tus Jo­niš­kio ra­jo­ne iš­liks sta­bi­lus (pro­gno­zuo­ja­mas la­bai ne­žy­mus (0,06 pro­c.) jų skai­čiaus au­gi­mas (Šiau­lių ap­skr. – 0,7 pro­c.), ta­čiau la­bai ryš­kiai su­ma­žės dar­bin­go am­žiaus (sta­tis­ti­ko­je api­brė­žia­ma kaip 15 – 64 m. am­žiaus de­mog­ra­fi­nė gru­pė) gy­ven­to­jų. Jei Šiau­lių ap­skri­ty­je dar­bin­go am­žiaus žmo­nių su­ma­žės 12,8 pro­c., tai Jo­niš­kio ra­jo­ne – net 16,75 pro­c.

Prog­no­zuo­ju, kad pa­gal dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mo tem­pus Jo­niš­kio ra­jo­nas nu­si­leis tik Vi­sa­gi­no, Skuo­do r., Pa­gė­gių ir Ak­me­nės ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bėms. Pa­dė­tis iš­ties liūd­no­ka. Paž­vel­gus į Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jų am­žiaus struk­tū­ros de­mog­ra­fi­nę krei­vę taip pat tam­pa aiš­ku, kad de­mog­ra­fi­niai dar­bin­go am­žiaus žmo­nių pra­ra­di­mai ne­bus vien tik kie­ky­bi­niai. Nei­gia­mas (jei tik taip ga­li­ma įvar­din­ti) ko­ky­bi­nis as­pek­tas – dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų gru­pė­je vis la­biau ir la­biau do­mi­nuos vy­res­nio (ypač – prieš­pen­si­ji­nio) am­žiaus gy­ven­to­jai. 60-65 m. am­žiaus žmo­nių skai­čius per ar­ti­miau­sią pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pį iki 2022 m. sau­sio 1 d. net išaugs, – ko­men­ta­vo do­cen­tas.

To­liau plaks emig­ra­ci­jos rykš­tė

Ty­ri­mo me­tu paaiš­kė­jo, kad dėl gy­ven­to­jų am­žiaus de­mog­ra­fi­nės struk­tū­ros ne­žy­miai Jo­niš­kio ra­jo­ne per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus pa­dau­gės ne tik 60-65 me­tų am­žiaus žmo­nių skai­čius, bet ir 27-31 m. am­žiaus gy­ven­to­jų gru­pė. Ta­čiau augs tik šios dvi gru­pės, tuo tar­pu 15-26 m. bei 33-56 m. am­žiaus de­mog­ra­fi­nė­se gru­pė­se, kaip pa­ste­bi doc. R. Tu­čas, ste­bė­sim di­de­lius pra­ra­di­mus. Pir­miau­sia dėl pa­čios de­mog­ra­fi­nės struk­tū­ros – tie­siog „pa­si­slinks“ de­mog­ra­fi­nė krei­vė ir šiuo me­tu di­des­nes gy­ven­to­jų gru­pes pa­keis ma­žes­nės. Do­cen­to tei­gi­mu, pro­gno­zės dėl Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­nės „rykš­tės“ – gy­ven­to­jų emig­ra­ci­jos ne­džiu­gi­nan­čios, ten­den­ci­ja vyk­ti į sve­čias už­sie­nio ša­lis dirb­ti ir gy­ven­ti ir per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus iš­liks, tad ra­jo­no žmo­nių emig­ra­ci­jos tem­pai ne­su­ma­žės.

– Di­džiu­liai dar­bin­go am­žiaus žmo­nių pra­ra­di­mai 15-35 m. am­žiaus gru­pė­je yra sa­vai­me aiš­kūs. Juk jau da­bar ne­men­ka da­lis jau­nų žmo­nių tik for­ma­liai dek­la­ruo­ja sa­vo gy­ve­na­mą vie­tą Jo­niš­kio ra­jo­ne – mies­te, gy­ven­vie­tė­se, kai­muo­se, ta­čiau iš tie­sų jie jau gy­ve­na ki­tur. Tik lai­ko klau­si­mas, ka­da jie dek­la­ruos pa­si­kei­tu­sią gy­ve­na­mą vie­tą. Pap­ras­tai tai da­ro­ma bai­gus stu­di­jas – maž­daug nuo 26 m. am­žiaus, – kons­ta­tuo­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­to Geog­ra­fi­jos ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros doc. Ro­lan­das Tu­čas.

Kal­bant apie spar­čios emig­ra­ci­jos prie­žas­tis, do­cen­tas mi­nė­jo, kad der­lin­gas že­mes tu­rin­čių sa­vi­val­dy­bių (ta­me tar­pe – ir Žiem­ga­los kraš­to) vie­na iš svar­biau­sių ny­ki­mo prie­žas­čių yra so­viet­me­ty­je ge­ro­kai pa­keis­ta ap­gy­ven­di­ni­mo struk­tū­ra. Vyk­dant me­lio­ra­ci­ją žmo­nės iš vien­kie­mių bu­vo su­kel­ti į spe­cia­liai tam su­kur­tas ko­lū­ki­nes gy­ven­vie­tes. Pa­sak R. Tu­čo, at­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę ir pe­rė­jus į rin­kos eko­no­mi­ką, dau­gu­ma ko­lek­ty­vi­nių ūkių sui­ro, ūki­nin­kai pra­dė­jo ūki­nin­kau­ti sa­va­ran­kiš­kai. Mo­der­ni va­ka­rie­tiš­ka že­mės ūkio tech­ni­ka lei­do at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nės dar­bo jė­gos. Tad ne­men­ka da­lis jau­nes­nių žmo­nių iš­vy­ko į Lie­tu­vos did­mies­čius ar už­sie­nį, o ne­ma­ža da­lis li­ku­sių pa­si­rin­ko aso­cia­lų gy­ve­ni­mo bū­dą. Ši pro­ble­ma ak­tua­li vi­sai Lie­tu­vai, ta­čiau itin ryš­ki der­lin­gų že­mių sa­vi­val­dy­bė­se, kur so­viet­me­ty­je žmo­nės bu­vo at­plėš­ti nuo nuo­sa­vos že­mės ir pri­kur­ta ko­lū­ki­nių gy­ven­vie­čių.

– Aiš­ku, tai tik vie­na iš dau­ge­lio spar­tes­nės emig­ra­ci­jos prie­žas­čių. Emig­ra­ci­jai di­de­lės įta­kos tu­ri ir ma­žas dar­bo at­ly­gis, dar­bo san­ty­kių ne­lanks­tu­mas, se­na­ma­diš­ka va­do­vų aro­gan­ci­ja, ne­pa­gar­ba dar­buo­to­jui, tei­sin­gu­mo sto­ka vals­ty­bė­je ir iš čia ky­lan­ti ne­ga­ty­vių ži­nu­čių gau­sa, ku­rio­mis per­pil­dy­tos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės. Ma­ny­čiau, kad jau­ni­mas pa­si­gen­da li­be­ra­les­nės ap­lin­kos. Jau­ni­mas ga­na kri­tiš­kai ver­ti­na drau­di­mų po­li­ti­ką – tai­kant drau­di­mus ban­dy­mą re­gu­liuo­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­dą. Juk tai prie­mo­nės, ku­rių šian­die­nos li­be­ra­lio­se Va­ka­rų vi­suo­me­nė­se mes ne­la­bai ir ra­si­me. Vi­są tai vi­su­mo­je for­muo­ja tą ne­ga­ty­vų kon­teks­tą, ku­ris ska­ti­na jau­nus žmo­nes lai­mes pa­siieš­ko­ti sve­tur. O rink­tis šiais lai­kais tik­rai yra iš ko, – „Si­dab­rei“ kal­bė­jo doc. R. Tu­čas.

Pa­gal emig­ra­ci­jos tem­pus esa­me ne tik Eu­ro­pos, bet ir vi­so pa­sau­lio ly­de­riai. Mus pa­gal gy­ven­to­jų skai­čiaus pra­ra­di­mus len­kia tik ka­riau­jan­ti Si­ri­ja ir ma­žy­tė An­do­ra. Ki­taip ta­riant, iš be­veik 200 vals­ty­bių esa­me tre­ti nuo galo... O, kaip mi­nė­jo doc. R. Tu­čas, šiuo me­tu apie 3/4 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­ran­da­ma dėl emig­ra­ci­jos. Tie­sa, pra­ra­di­mai dėl na­tū­ra­lio­sios kai­tos ar­ti­miau­siu me­tu augs, nes ma­žės gims­ta­mu­mas ir į gar­baus am­žiaus žmo­nių ka­te­go­ri­ją pe­reis gau­si da­bar­ti­nių še­šias­de­šimt­me­čių kar­ta, tad mig­ra­ci­jos ir na­tū­ra­lio­sios kai­tos san­ty­kis jau ne­be­bus toks di­de­lis.

To­liau ma­žės vai­kų skai­čius

Dar vie­nas ne­ga­ty­vus vi­so­je Lie­tu­vo­je lau­kia­mas as­pek­tas – vai­kų iki 14 me­tų am­žiaus skai­čiaus ma­žė­ji­mas. Ta­čiau šie skai­čiai Jo­niš­kio ra­jo­nui per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus bus ga­na ryš­kūs.

Ly­gi­nant su 2017 me­tų sau­sio 1 d. duo­me­ni­mis, pro­gno­zuo­ja­ma, kad iki 2022 me­tų sau­sio 1 d. vai­kų iki 4 me­tų am­žiaus Jo­niš­kio ra­jo­ne tu­rė­tų su­ma­žė­ti net 16,4 pro­c. Bend­rai Lie­tu­vai šis ro­dik­lis su­ma­žės ne­daug, tik 0,8 pro­c., Šiau­lių ap­skri­ty­je – 5,7 pro­c. Šiuo po­žiū­riu liūd­na si­tua­ci­ja iš es­mės vi­so­se Šiau­rės Ry­tų Lie­tu­vos ir Šiau­rės Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se.

Do­cen­tas R. Tu­čas ap­gai­les­tau­ja, kad šiuo as­pek­tu Jo­niš­kio ra­jo­no si­tua­ci­ja bus vie­na iš pra­sčiau­sių Lie­tu­vo­je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 0-14 m. vai­kų skai­čius dar la­biau su­ma­žės tik vie­nin­te­lė­je Ku­piš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Toks spar­tus gi­mu­sių vai­kų skai­čius ma­žė­ji­mas, be abe­jo, su­kels nemaža su­si­ju­sių pro­ble­mų. Teks ir to­liau už­da­ri­nė­ti vai­kų ug­dy­mo, me­di­ci­ni­nės prie­žiū­ros įstai­gas. Vė­liau tai at­si­lieps dar­bin­go am­žiaus žmo­nių skai­čiui.

– Di­de­lės įta­kos vai­kų skai­čiaus ma­žė­ji­mui tu­rės pro­gno­zuo­ja­mas ne­tru­kus pra­si­dė­sian­tis ga­na spar­tus gi­mu­sių vai­kų skai­čiaus ma­žė­ji­mas. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad di­džiau­sios tam įta­kos tu­rės ta pa­ti gy­ven­to­jų de­mog­ra­fi­nė struk­tū­ra – spar­čiai ma­žė­sian­tis 15-25 m. am­žiaus žmo­nių skai­čius ma­žins ir gi­mu­sių vai­kų skai­čių. Ir jo­kie ga­na sim­bo­liš­ki „vai­ko pi­ni­gai“ to ne­pa­keis. Tie­sa, rep­ro­duk­ci­nio am­žiaus gy­ven­to­jų de­mog­ra­fi­nius pra­ra­di­mus da­li­nai kom­pen­suos pa­kan­ka­mai sta­bi­li (ar net šiek tiek pa­di­dė­sian­ti) 27-33 m. de­mog­ra­fi­nė gru­pė. 2016 m. vi­du­ti­nis gim­dan­čios mo­ti­nos am­žius Lie­tu­vo­je bu­vo 29,7 me­tai, pir­mą vai­ką gim­dan­čios – 27,3 me­tai. Koks jis yra Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je, to­kių duo­me­nų ne­tu­riu, – ap­gai­les­tau­da­mas kal­bė­jo do­cen­tas.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad per pen­ke­rius me­tus gi­mu­sių kū­di­kių skai­čius Jo­niš­kio ra­jo­ne su­ma­žės 18,1 pro­c., o Šiau­lių ap­skri­ty­je – 15,3 pro­c. Ta­čiau Jo­niš­kio ra­jo­no de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja šiuo as­pek­tu kaip nors la­biau neiš­sis­kirs, nes pro­gno­zuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je bus net 15 sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se gi­mu­sių vai­kų skai­čius su­ma­žės dar la­biau, nei Jo­niš­kio ra­jo­ne.

Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių koe­fi­cien­tas augs

Dar vie­nas įdo­mes­nis iš­ves­ti­nis ro­dik­lis – Pa­gy­ve­nu­sių iš­lai­ko­mo am­žiaus žmo­nių koe­fi­cien­tas, api­brė­žia­mas kaip pa­gy­ve­nu­sių (65 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus) žmo­nių skai­čius, ten­kan­tis šim­tui 15–64 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų. Spar­čiai sens­tant vi­suo­me­nei šis ro­dik­lis taip pat augs. Jei 2017 m. sau­sio 1 d. Lie­tu­vo­je jis bu­vo 29, tai pro­gno­zuo­ja­ma, kad 2022 m. sau­sio 1 d. bus 33.

Šiau­lių ap­skri­ty­je 2017 me­tų sau­sio 1 d. šim­tui 15-64 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų te­ko 32 pa­gy­ve­nę iš­lai­ko­mi žmo­nės. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2022 m. sau­sio 1 d. šim­tui dar­bin­go am­žiaus žmo­nių teks 37 pa­gy­ve­nę iš­lai­ko­mo am­žiaus žmo­nės. Jo­niš­kio ra­jo­ne prieš me­tus 100-tui dar­bin­go am­žiaus žmo­nių te­ko 33 pa­gy­ve­nę. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2022 me­tų sau­sio 1 d. tas ro­dik­lis šok­tels iki 40. Šis ro­dik­lis, be išim­čių, augs vi­so­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se. Vie­nur spar­čiau, ki­tur – lė­čiau. Pa­sak doc. R. Tu­čo, šiuo po­žiū­riu Jo­niš­kio ra­jo­nas iš bend­ro Lie­tu­vos kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių kon­teks­to ne­tu­rė­tų iš­si­skir­ti. O aukš­čiau­sias koe­fi­cien­tas bus Šiau­rės Ry­tų Lie­tu­vos ir Pie­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se. Tai­gi, kuo to­liau, tuo ma­žes­nei dar­bin­go am­žiaus žmo­nių gru­pei reiks iš­lai­ky­ti vis gau­ses­nę gar­baus am­žiaus gy­ven­to­jų gru­pę.

Vil­tis vi­sa­da yra

Šios pro­gno­zės skir­tos tik pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­piui. Pats do­cen­tas ga­na skep­tiš­kai ver­ti­na ban­dy­mus pro­gno­zuo­ti to­li­mes­nę atei­tį. O tos pro­gno­zės, ku­rio­se tei­gia­ma, kad po ke­lių de­šimt­me­čių Lie­tu­vo­je gy­vens tik ko­kie du ar pu­sant­ro mi­li­jo­no, R. Tu­čui iš vi­so at­ro­do ab­sur­diš­kai. Tie­siog neį­ver­ti­na­mas ne tik ga­li­mai pa­si­kei­sian­tis vi­daus po­li­ti­kos, bet ir geo­po­li­ti­nis kon­teks­tas.

– Be to, gy­ven­to­jų skai­čius pa­sau­ly­je spar­čiai au­ga, iš eko­no­miš­kai silp­nų ar ka­rų ali­na­mų ša­lių žmo­nės plūs­ta į Eu­ro­pą. Kol kas jiems Lie­tu­va ne itin įdo­mi. Ta­čiau, ma­nau, kad tik kol kas. Juk to­li­mes­nė­je per­spek­ty­vo­je Lie­tu­va ga­li tap­ti ge­ro­kai pa­trauk­les­ne ša­li­mi, ga­li­me su­lauk­ti ir ne­ma­žų ka­ro pa­bė­gė­lių, eko­no­mi­nių mig­ran­tų srau­tų. O ka­da ir į mū­sų ša­lį jie ims ma­siš­kai plūs­ti? Po de­šim­ties, gal pen­kio­li­kos ar dvi­de­šim­ties me­tų? Nie­kas to at­sa­ky­ti ne­ga­li. Ta­čiau tu­ri­me bū­ti tam pa­si­ren­gę – tik taip iš­veng­si­me įvai­rių staig­me­nų. Be abe­jo, vis dar ti­ki­mės, kad pa­vyks su­si­grą­žin­ti bent da­lį jau iš­vy­ku­sių Lie­tu­vos žmo­nių – bū­tų šau­nu, kad nors da­lis jų su­grįž­tų. Ieš­ko­da­mi dar­bo jė­gos at­sar­giai dai­ro­mės į Uk­rai­ną, Bal­ta­ru­si­ją, Gru­zi­ją. Bet de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja šio­se ša­ly­se pa­na­ši į mū­siš­kę, tad taip pat bū­tų ga­na nai­vu ti­kė­tis, kad šios ša­lys il­gai bus „neiš­sen­kan­čiu dar­bo jė­gos šal­ti­niu“, – sa­ko doc. R. Tu­čas.

Jo­niš­kio ra­jo­nui di­de­lės reikš­mės ga­li tu­rė­ti ne­blo­ga geog­ra­fi­nė pa­dė­tis – prie ge­ro ke­lio, ne­to­li Lat­vi­jos sos­ti­nės ir uos­to. Pa­sak R. Tu­čo, Ry­ga yra po­ten­cia­lus mies­tas, o Jo­niš­kis, ar­čiau­siai jo esan­tis, atei­ty­je ga­li aug­ti, iš re­gio­no mū­sų ra­jo­nas tu­ri gal net aukš­čiau­sią au­gi­mo po­ten­cia­lą, o tai bū­tų atei­ties pri­va­lu­mas. Atei­ty­je, jei aug­tų dar­bin­gų gy­ven­to­jų skai­čius, Jo­niš­kio ra­jo­no eko­no­mi­nė plėt­ra ir­gi neiš­ven­gia­ma: mat gy­ven­to­jai čia ga­lė­tų gy­ven­ti, o dirb­ti, vers­lą kur­ti va­žiuo­ti į pa­šo­nė­je esan­čią Lat­vi­ją ir jos did­mies­čius.

Dr. R. Tu­čas, ki­lęs iš Vaš­kų (Pas­va­lio r.), jau skai­čiuo­ja de­šim­tuo­sius dar­bo Vil­niaus uni­ver­si­te­te me­tus. Iki tol jis dir­bo Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je, mo­ky­to­ja­vo vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je Pak­ruo­jo ra­jo­ne, pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Do­cen­tas, 2016 me­tais pri­pa­žin­tas ge­riau­siu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­to dės­ty­to­ju, kart­kar­tė­mis lan­ko­si ir Joniškio ra­jo­ne, nes Kriu­kuo­se, Jo­niš­ky­je tu­ri gi­mi­nai­čių.

Docen­to Ro­lan­do Tu­čo su­da­ry­ta pro­gno­zi­nė Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės de­mog­ra­fi­nė krei­vė 2017-01-01 – 2022-01-01.