Naujausios
Netikėta veidrodžių paroda
Istorijos ir kultūros muziejaus sukaktuvių vakaras buvo kupinas sveikinimų, gražių, šiltų žodžių ir linkėjimų. O pirmiausia visus atėjusius į Baltąją sinagogą, kur vyko renginys, pasitiko „veidrodiniai žmonės“ kartu su direktore Rasa Ališauskiene. Viduje taip pat atsidurta tikroje veidrodžių karalystėje – kiekvienas jų, savitai dekoruotas, slėpė istoriją, ne bet kokią, o Joniškyje ir Žagarėje veikiančių įstaigų, su kuriomis nuo seno muziejus bendradarbiauja, su kuriais sieja glaudūs ryšiai.
Kaip sakė renginio vedėja ir šios parodos sumanytoja muziejininkė Simona Jonkutė, idėja neturėjo gilių filosofinių poteksčių, tačiau tie veidrodžiai – tai mūsų atspindžiai, refleksija, kaip mes atrodome, ką matome. Kai žvelgiame į vieną veidrodį, jame atsispindi ir dalelė kito veidrodžio, esančio kažkur šalia ar tolumoje. Tai – tarpusavio sąveika, bendras visų buvimas kartu, kurį reikia branginti.
Į eilę pasveikinti muziejaus stojo ne tik tos dešimt švietimo, kultūros, turizmo, bet ir kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kraštietė kalbininkė Rita Urnėžiūtėir kt. Tarp sveikintojų stovėjo ir ypatingas svečias – Klaipėdos universiteto ateities paramos fondo vadovas, Joniškio garbės ambasadorius Vytautas Adomaitis, kuris prieš tuos 35-erius metus 1989-aisiais, dirbdamas Joniškyje rajono tarybos pirmininku, padėjo parašą po sprendimu įkurti muziejų. O į sukaktuvių šventę V. Adomaitis atvežė dovanų įrėmintą austą juostą, kurią kadaise išvykdamas iš Joniškio su savimi išsivežė.
Sveikinimus lydėjo „Aušros“ gimnazistų dainos, o vakarą efektingai užbaigė „Viduramžiai.lt“ lazerių šou.
Muziejaus veiklos
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus pirmasis direktorius buvo Karolis Bačionis, vėliau vadovavo archeologas, docentas dr. Ernestas Vasiliauskas. Ilgiausiai šias pareigas eina Rasa Ališauskienė, kuriai dirbant įvyko daugiausia permainių – nuo skirtų patalpų, kurias reikėjo pritaikyti, įrengti ekspozicijas, iki sinagogų komplekso įveiklinimo ir kuravimo, filialo Žagarėje pirmųjų žingsnių.
Muziejus organizuoja ne vieną renginį, tarp kurių yra būdingų būtent Joniškio kraštui: pagal šviesaus atminimo tautodailininkų ilgametės vadovės Anicetos Krajinienės idėją buvo sugrąžinti kalėdiniai prekymečiai. Vasaros pradžioje vyksta amatų dienos, rengiami plenerai. Muziejų išgarsino leidinys „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“, kuris net du kartus – 2013 ir 2023 metais įvertintas respublikine Lauryno Ivinskio premija, skiriama už geriausią metų kalendorių.
Muziejaus darbuotojai organizuoja ekskursijas po Joniškio rajono ir miesto istorinius objektus, vyksta švietėjiška veikla istorine tematika, edukaciniai užsiėmimai, kraštotyros ekspedicijos, rengiamos parodos.
Daugiau kaip 14 tūkstančių eksponatų
Muziejuje sukaupta daugiau kaip 14 tūkstančių eksponatų, kurie suskirstyti į 6 rinkinius: fotografijos, daiktų, archeologijos, rankraščių, spaudinių, numizmatikos. Didžiausi yra fotografijos ir daiktų rinkiniai. Tarp vertingiausių daiktų rinkinio eksponatų – žymaus iš Joniškio kilusio dailininko Adomo Varno vietos bažnyčiai 1903 metais Varšuvoje ant cinkuotos skardos aliejiniais dažais tapytos kryžiaus kelio stotys.
Muziejuje esama ir vienintelės šalyje tarpukario Lietuvos 1939 metų muitininko su visais skiriamaisiais ženklais uniformos. Šiame rinkinyje taip pat saugomi baldai, medžio, metalo bei molio dirbiniai, verbos, margučiai, audiniai, mezginiai, nėriniai ir kiti meninę tautos prigimtį atskleidžiantys liaudies buities pavyzdžiai, senoviniai daiktai, darbo įrankiai, IX a. pabaigoje – XX a. pradžioje naudoti buityje, pinti ar skaptuoti indai, lygintuvai, liktarnos, žibalinės lempos, 1834 metų kraičio skrynia, restauruotų senųjų liaudies skulptūrėlių rinkinys bei Skaistgirio bažnyčios Kristaus Kelio stočių skulptūrinė kompozicija.
Fotografijos rinkinį sudaro senosios Joniškio miesto nuotraukos, datuojamos daugiausia iki 1940 metų, draugijų ir tarnautojų tarpukario Joniškyje nuotraukos, įvykių fiksacija, žymių žmonių portretai, Joniškio krašto partizanų nuotraukos, įvairių laikotarpių fotografijų albumų pavyzdžiai, keletas stiklo negatyvų, etnografinių ekspedicijų fotomedžiaga.
Tarp spaudinių rasime 1739 metais išleistą Bibliją ir 1806 metų giesmyną latvių kalba, religinio turinio (XVIII a. pabaigoje – XIX a.) knygų, spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904) lietuviškos spaudos.
Rankraščių rinkinyje saugomi XIX a. antros pusės žemės dokumentai su skiriamaisiais vandens ženklais, įvairių Joniškio krašte veikusių įmonių ar organizacijų veiklą atspindintys dokumentai bei asmenų dokumentai.
