
Naujausios
Joniškio medicina – ne tragiška, bet problemiška
Antradienį Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pakviesti Joniškio rajono Tarybos nariai išklausė sveikatos įstaigų vadovų išsakytas problemas. Joniškio ligoninei ypač trūksta gydytojų, sudėtinga pritraukti jaunų specialistų, Pirminės sveikatos priežiūros centras, negavęs pakankamos paramos, turės mažinti paslaugas keturių aptarnaujamų bendruomenių slaugytojų punktų teritorijose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Gydytojai – iš kitur
Ilgiausiai tribūnoje „kankintas“ Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis akcentavo, kad trūksta specialistų. Išėjus iš darbo gydytojui pediatrui Vincui Kučinskui nuo spalio 1 dienos visiškai uždarytas Vaikų ligų skyrius (neliko ir dienos stacionaro). Tiesa, per pastarąjį pusmetį vaikų dienos stacionare paslaugų per kalendorinę dieną buvo suteikta vidutiniškai mažiau nei dviems pacientams (1,9 statistinio paciento – aut. past.). Ligoninėje palaipsniui didinamas slaugos lovų skaičius ir iki metų pabaigos buvęs Vaikų ligų skyrius taps slaugos skyriaus dalimi.
Nors gydytojų medicinos įstaigoje yra 47, tačiau didelė dalis jų dirba tik puse ar net ketvirtadaliu etato. Daug atvažiuojančiųjų.
Iš 24 dirbančiųjų Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje net 14 medikų yra atvykstantys iš kitų įstaigų, o iš minėtų 14-os – net 9 atvažiuoja iš kitų miestų: Šiaulių, Kauno, Pasvalio.
„Loristai (ausų, nosies ir gerklės gydytojai – aut. past.) važiuoja iš Akmenės ir Pakruojo, tris echoskopuotojus iš Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio priviliojome turimu „Tochiba“ firmos aparatu, kurį mes įsigijome antrieji po Vilniaus Santariškių klinikų, – dėstė ligoninės vadovas. – Pusmetį baigėme su pliusu, bet metų gale bus minusas. Skolos mūsų negąsdina, svarbu, kad jos neaugtų ir palaipsniui po kelis procentus mažėtų.“
Sudėtinga pritraukti naujų gydytojų
Sudėtinga Chirurgijos–traumatologijos skyriaus padėtis. Per devynis šių metų mėnesius buvo atlikta 151 operacija dienos chirurgijos operacijos stacionare, 160 chirurginių operacijų – stacionare, iš jų – 129 didžiosios operacijos.
Pasak vyriausiojo gydytojo, Chirurgijos skyrių buvo galima uždaryti jau nuo 2008 metų, bet tada sveikatos reikalų funkcionieriams pavyko įrodyti, kad Joniškyje 1000-iui gyventojų operacijų padaroma netgi daugiau nei didžiuosiuose miestuose. Pastaruoju metu, išėjus į dekretą abiems dirbusioms traumatologėms, praktiškai tik ant budinčių gydytojų pečių besilaiko traumatologinės paslaugos.
„Jeigu nerasime gydytojo, kuris atvažiuotų čia gyventi ir dirbti Chirurgijos–traumatologijos skyriuje, – viskas. Stengsimės padalinį išlaikyti, bet priklausys, kaip valdžia elgsis“, – atvirai sakė E. Baltakis.
Jis paminėjo, kad Chirurgijos–traumatologijos skyrius su pritaikyta išimtimi Joniškio ligoninėje išlikt greičiausiai tik iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Bet bus visomis pastangomis stengiamasi išlaikyti Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, nes sunkius ligonius vežti į Šiaulius būna rizikinga.
Opozicijos atstovė Rimantė Misiūnienė ligoninės vyriausiajam gydytojui priekaištavo dėl, jos nuomone, prastos vadybos, nes anksčiau Joniškio ligoninė buvo „aukštame lygyje“, o Radviliškio ligoninė beveik merdėjo, tačiau dabar – atvirkščiai: radviliškiečiai ne tik geriau laikosi, bet ten išvykę iš Joniškio puikiai dirba du gydytojai traumatologai.
Jai E. Baltakis atsakė, kad Radviliškio ligoninė yra regioninio lygio ir ji tikrai turi galimybių ilgiau išsilaikyti, taigi, medikai traukia ten, kur ateities perspektyvos geresnės.
Privačios klinikos nebemoka už punktų paslaugas
Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Kęstutis Rusteika opozicijos buvo pagirtas, kad per pastaruosius kelerius metus išsaugojo beveik vienodą darbuotojų skaičių. Tiesa, pats PSPC vadovas turėjo nuogąstavimų, kad nuo 2013 metų vis mažėja prisirašiusiųjų prie sveikatos priežiūros įstaigos pacientų. Per 2013 metus netekta daugiau kaip 600 asmenų, praėjusiais metais – 268. Nepaisant to, apsilankymų skaičius pas gydytojus auga, nes visuomenė senėja ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, paslaugų reikia vis daugiau ir dažniau.
Nerimas kyla dėl keturių kaimų bendruomenių medicinos punktų – Daunoravos, Stungių, Stupurų ir Ąžuolynės.
Pasak K. Rusteikos, pagal sutartį nuo 2006 metų dvi privačios Joniškio klinikos mokėjo už punktų paslaugas, suteiktas pas juos prisirašiusiems pacientams. Nors tik trečdalį įkainio, bet ir tai buvo didelė paspirtis, tad punktų nuostolis siekė maždaug 2300 eurų. Tačiau šių metų birželį į PSPC kreipėsi vienos privačios klinikos savininkas, po to – ir kitos, nurodydami atsisakantys kaimų medicinos punktų paslaugų.
Anot direktoriaus, tokiu atveju jau šiemet nuostoliai sieks 8200–8300 eurų. Jeigu savivaldybė pakankamai neparems punktų finansavimo, per metus nuostoliai gali siekti net iki 25 tūkstančių eurų.
Minėtų keturių punktų padėtis nėra vienoda. Į Stungius ir Daunoravą bendruomenės slaugytojos važinėja, tad toliau paslaugas teikti pacientų namuose būtų praktiškai neįmanoma. Kadangi Ąžuolynės ir Stupurų punktų darbuotojos tuose pačiuose kaimuose gyvena, jos tai galėtų ir toliau daryti.
K. Rusteika siūlė politikams susitikti su minėtų kaimų gyventojais ir aptarti galimybes, ką su punktais daryti.
Ligoninė – nei blogesnė nei geresnė
Posėdyje dalyvavęs Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys teigė, kad Joniškio ligoninė panaši į daugelį tokių rajoninio lygmens įstaigų, jos finansiniai rodikliai beveik subalansuoti.
Apskrityje yra kitos dvi ligoninės – Pakruojo ir Kuršėnų – kurių būklė pagal finansinės veiklos rezultatus gerokai prastesnė. Be to, pasak P. Nainio, jeigu kai kuriuos Tarybos narius neramina, kad Joniškio ligoninė išleidžia 85 procentus lėšų darbo užmokesčiui ir „Sodrai“, tai apskrityje esanti gydymo įstaiga, kuri tam skiria net 92 procentus lėšų.
Svečias Joniškio ligoninę užtarė ir kalbėdamas apie atlyginimus. Jo duomenimis, lyginant praėjusių metų ir šių metų 7 mėnesių duomenis, matyti, kad alga gydytojams Joniškyje pakilo vidutiniškai 197, o slaugytojoms – 57 eurais.
Vidutinis gydytojo atlyginimas dabar Joniškio ligoninėje siekia 1583, slaugytojų – 581 eurą. Kitose apskrities ligoninėse kai kur vidutinis gydytojo darbo užmokestis siekia tik 1200 eurų, bet yra, ir kur mokama 1600–1700 eurų.
Autorės nuotr.
Su Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Laima Klemiene apie problemas kalbėjęs PSPC direktorius Kęstutis Rusteika posėdyje sakė, kad keturių kaimų medicinos punktų išlikimas kybo ant plauko.