Joniškietė vertėja lietuviams atvėrė latviškąją dievturystę

Jo­niš­kie­tė ver­tė­ja lie­tu­viams at­vė­rė lat­viš­ką­ją diev­tu­rys­tę

Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta jo­niš­kie­tės Dzint­ros El­gos Irbytės-Staniulienės vers­ta dvi­kal­bė lat­vių dai­li­nin­ko, se­mio­ti­ko, me­no­ty­ri­nin­ko Val­džio Cielm­so kny­ga „Bal­tų re­li­gi­jos pa­grin­dai“, ku­ri skai­ty­to­jams at­ve­ria lat­viš­ką­jį se­ną­jį ti­kė­ji­mą, bal­tų re­li­gi­ją, va­di­na­mą diev­tu­rys­te, ku­rio­je die­vas nė­ra aukš­ty­bė­se gy­ve­nan­tis bau­dė­jas, bet nuo­lat pa­de­dan­tis, pa­ta­rian­tis, ša­lia esan­tis, tik tu­rin­tis aukš­tes­nių ga­lių. Mi­nė­ta kny­ga Lie­tu­vo­je – bib­liog­ra­fi­nė re­te­ny­bė, ją tu­ri tik ke­lios bib­lio­te­kos ir vie­nas mu­zie­jus.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Įne­šė nau­jų žo­džių

Dvi­kal­bė se­mio­ti­ko, me­no­ty­ri­nin­ko, Lat­vi­jos diev­tu­rių san­drau­gos va­do­vo Val­džio Cielm­so – jo as­me­ny­bę Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ku­siems ren­gi­no da­ly­viams pri­sta­tė jo­niš­kie­tis li­te­ra­tas Jo­nas Iva­naus­kas – kny­ga iš­leis­ta dviem kal­bo­mis, gre­ta lat­viš­ko­jo teks­to at­si­ve­ria lie­tu­viš­kas ver­ti­mas, ku­rio au­to­rė Dzint­ra El­ga Ir­by­tė-Sta­niu­lie­nė įne­šė nau­jų žo­džių: „diev­tu­ry­bė“, „die­vo­jau­ta“.

Ver­tė­ja pa­sa­ko­jo, kad su­dė­tin­giau­si bu­vę re­li­gi­nių apei­gų ap­ra­šy­mai, ter­mi­nai, to­dėl la­bai svar­bu, kad vi­sa­da tu­rė­jo žmo­nių, į ku­riuos ga­lė­jo kreip­tis pa­gal­bos, pa­ta­ri­mų juos per­tei­kiant lie­tu­vių kal­ba, ieš­kant lie­tu­viš­kų ati­tik­me­nų.

Su Val­džiu Cielm­su Dz. E. Irbytė-Staniulienė su­si­pa­ži­no be­veik prieš de­šimt­me­tį, kai Lat­vi­jos kū­rė­jas krei­pė­si pra­šy­da­mas į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­ti jo vei­ka­lą „Bal­tų raš­tai ir ženk­lai“, ku­rį 2010 me­tais iš­lei­do „Min­ties“ lei­dyk­la.

Ži­nia apie pri­gim­ti­nį ti­kė­ji­mą

Kny­go­je „Bal­tų re­li­gi­jos pa­grin­dai“ pa­teik­ta iš­sau­go­ta ži­nia apie pri­gim­ti­nį ti­kė­ji­mą, nuo­lat at­si­nau­ji­nan­čią tra­di­ci­ją, sak­ra­li­nio tu­ri­nio lat­vių dai­nos at­sklei­džia gi­lias dva­si­nes nuo­sta­tas, gy­ven­se­ną, do­ro­vi­nių ver­ty­bių pa­grin­dą. V. Ciel­msas pa­gal lat­viš­ką diev­tu­rių ti­ky­bos tra­di­ci­ją kiek­vie­ną tei­gi­nį pa­grin­džia tau­to­sa­ki­ne me­džia­ga.

Diev­tu­rys­tės is­to­ri­ja vei­ka­le pa­teik­ta, va­do­vau­jan­tis rim­tais moks­li­niais šal­ti­niais. At­si­re­mia­ma ir į svar­bias as­me­ny­bes, iš­pa­žįs­tan­čias, pa­lai­kan­čias šį ti­kė­ji­mą, tarp jų – bu­vu­sią Lat­vi­jos Pre­zi­den­tę Vai­rą Vykę-Freibergą.

Jau ta­po bib­liog­ra­fi­ne re­te­ny­be

Štai, pri­sta­ty­to­ji V. Cielm­so kny­ga „Bal­tų re­li­gi­jos pa­grin­dai“ jau ta­po bib­liog­ra­fi­ne re­te­ny­be. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos vy­riau­sio­ji me­to­di­nin­kė, kraš­to­ty­ri­nin­kė Aud­ro­nė Kir­ši­nai­tė pa­ste­bė­jo, kad Lie­tu­vos skai­ty­to­jai ją ga­lė­jo įsi­gy­ti Lat­vi­jo­je vy­ku­sio­je kny­gų mu­gė­je. O mū­sų ša­ly­je ją tu­ri tik Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus, Šiau­lių ra­jo­no ir Na­cio­na­li­nė Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos bei Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio mu­zie­jus.

A. Kir­ši­nai­tė sa­kė, kad kny­ga la­bai ati­tin­kan­ti jos mąs­ty­mą, kad ti­kė­ji­mas vi­sų yra vie­nas, tarp die­vo ir gė­rio ga­li­ma dė­ti ly­gy­bės ženk­lą.

Lat­viš­ki teks­tai kny­go­je pa­tei­kia­mi la­bai žais­min­gai, links­mi vel­nio su­si­ti­ki­mai su die­vu ke­lia nuo­tai­ką. Skai­tant ke­tu­rei­lius prieš akis iš­ky­la vaiz­di­niai, vien ko ver­ta ei­lu­tė „Aš ma­čiau vel­nio mo­čią me­dy kank­liuo­jan­čią...“

Au­to­rės nuo­tr.

Dzint­ra El­ga Irbytė–Staniulienė sa­kė, kad iš­vers­ti Val­džio Cielm­so kny­gą ne­bu­vo leng­va, ta­čiau ji jau tu­rė­jo anks­tes­nės pa­tir­ties su šio au­to­riaus vei­ka­lu.

Ši jo­niš­kie­tės iš­vers­ta kny­ga Lie­tu­vo­je – bib­liog­ra­fi­nė re­te­ny­bė, nes iš­leis­ta Lat­vi­jo­je mū­sų ša­ly­je ne­pla­ti­na­ma, tik do­va­no­ti ke­li eg­zemp­lio­riai bib­lio­te­koms, mu­zie­jams.

Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus ve­dė­ja Vi­jo­le­ta Kup­re­vi­čie­nė, pri­sta­ty­da­ma ver­tė­jos dar­bus pa­mi­nė­jo, kad ji yra iš­ver­tu­si jau 32 įvai­raus tu­ri­nio kny­gas.