
Naujausios
Joniškiečiai į Ukrainą važiavo ne su karine misija
Joniškio rajono savivaldybės, verslo, švietimo atstovai birželio 2–8 dienomis Ukrainoje Mariupolio apskrityje surengė pirmąsias žvalgybas, per kurias vietos verslininkams pristatyta Lietuvos mokesčių sistema, investicijų, bendrų įmonių kūrimo, kultūrinio, švietimo bendradarbiavimo, bendrų projektų kūrimo galimybės. Artimiausiomis savaitėmis tikimasi atsakomojo vizito.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Labdara ligoninėms, švietimo įstaigoms
Idėja vykti į Ukrainą kilo po Joniškio"Rotary“ klubo pirmųjų kontaktų, kai Joniškyje pavasarį apsilankė kolektyvas „Bielaja ptica“ ("Baltoji paukštė“ – aut. past.) iš Ukrainos. Joniškiečiai važiavo į Mariupolio apskritį, Sartaną ir Mangušą.
„Vykome, turėdami du tikslus: nuvežti medikamentų, kitos reikalingos labdaros ir aptarti bendras verslo galimybes“,– surengtoje spaudos konferencijoje sakė vicemerė Vaida Aleknavičienė.
Joniškio ligoninės vyriausias gydytojas, šalies gydytojų vadovų sąjungos atstovas Edmundas Baltakis kreipėsi į Lietuvos ligonines, kurios galėtų pagelbėti įranga, medikamentais, instrumentais. Pagrindiniais medicininės paramos rinkimo taškais tapo Birštonas ir Joniškis. Transportą vežti labdarą Ukrainos ligoninėms finansavo Joniškio rotariečiai.
Joniškio verslininkų asociacija labdaros surinko vienai ukrainiečių mokyklai, kurią lanko daugiau kaip 200 vaikų, bet nėra nė vieno kompiuterio. Naujas muzikos centras skirtas vietos darželiui, kuris, nepaisant prastos padėties, plečiasi, pastatytos naujos patalpos.
Tikisi atgaivinti įmonę Joniškyje
Pasak joniškiečio verslininko ir „Rotary“ klubo nario Henriko Mikalkėno, ukrainiečiai labai domisi Lietuva ir galimybėmis investuoti mūsų šalyje. Darbiniuose susitikimuose kalbėta apie mokesčių sistemą, nekilnojamąjį turtą, jų verslą – nuo dujų, metalo, trąšų iki mėsos pramonės. Esant sudėtingai situacijai šalyje, neturėdami, kur realizuoti savo produkcijos, ukrainiečiai ieško rinkos svetur, tačiau, nebūnant Europos Sąjungos dalimi, susiduriama su sunkumais.
„Turime vieną uždarytą įmonę Joniškyje, kuriai Lietuvoje trūksta žaliavos ir galbūt ją pavyktų atgaivinti. Tačiau nenorime sakyti konkrečiai, kol dar nesutarta. Jeigu ukrainiečiai ateitų su savo žaliavomis, kapitalu, susikurtų koks 100 darbo vietų, būtų didelė paspirtis mūsų gyventojams ir vienas iš emigracijos stabdžių“, – įsitikinęs kalbėjo H. Mikalkėnas.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Pefitas“ vadovo Rimanto Petraičio, buvo Joniškio rajone pageidavimas rasti dailidžių. Ukrainoje jų atsirado, galima išsirinkti. Tik pirma reikia išsiaiškinti galimybes, kaip ukrainiečiams įsidarbinti Lietuvoje.
Galvoja priimti mokinius ir ūkininkus
Pasak Žemės ūkio mokyklos direktoriaus Liudo Jonaičio, rajono galvijų augintojams Ukrainoje gali atsiverti galimybės pigiau įsigyti kombinuotųjų pašarų.
Jis susitiko su Mariupolio apskrities žemės ūkio mokyklos atstovais. Aptartos galimybės priimti moksleivius iš Ukrainos, pasikviesti jų ūkininkus, kad pasimokytų, pamatytų, kokios šiuolaikinės technologijos, technika Lietuvoje. Prieš 20 metų lygiai taip vakariečiai važiavo mokyti lietuvių.
„Ukrainoje labai sudėtinga padėtis. Toji žemės ūkio mokykla turi 1200 hektarų žemės, tačiau dirba tik apie 200, nes visa kita – apkasai, užminuotos pavojingos zonos. Viena agrofirma, valdanti 27 tūkstančius hektarų žemės, dirba irgi tik apie trečdalį, 10 tūkstančių hektarų“, – pasakojo L. Jonaitis.
Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas užmezgė ryšį su Meotidos nacionaliniu parku. Dalis jo yra okupuotoje zonoje, ten liko visa direkcijos materialinė bazė. Darbuotojai iš namų susinešė savo kompiuterius, telefonus, kitas priemones. Neseniai tik po pusės metų darbo gavo pirmą algą. Tad jis ruošiasi kreiptis į Lietuvos regioninius parkus, kuo galėtų visi prisidėti ir padėti.
„Mes akcentavome, kad Joniškis gali būti mažoji to krašto ambasada Lietuvoje“, – sakė Mindaugas Balčiūnas. O ukrainiečiai joniškiečiams sakė, kad jie yra pirmoji oficiali delegacija, atvykusi iš kitos šalies su ne karine misija.
Atsakomojo ukrainiečių vizito tikimasi sulaukti per mėnesį. Tada bus galima konkrečiau kalbėti apie bendro verslo bei kitas galimybes.
Autorės nuotr.
IDĖJOS: Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas (kairėje) planuoja per Lietuvos regioninius parkus padėti be materialinės bazės likusiems Ukrainos kolegoms, o verslininkas Henrikas Mikalkėnas kalba apie konkrečias gimstančias idėjas kurti bendrą verslą su ukrainiečiais.