Naujausios
Joninės kitaip ar bet kaip?
Rajone nuaidėjo Joninių šventiniai renginiai. Kai kurie tebeaidės dar ir šiandien. Kokie jie yra ar turėtų būti – tiksliai atitinkantys senovės papročius ir tradicijas ar spinduliuojantys naujomis idėjomis?
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Joninių šventės – visą savaitę
Vieniems didžiausia metų šventė yra Kalėdos, kiti didžiausia švente vadina Velykas. Kai kurie radviliškiečiai teigia, jog klysta ir vieni, ir kiti, nes Joninių švenčių renginiai rajone pranoko kitas šventes ir ūžė visą savaitę, nors šventine diena paskelbta tik birželio 24-oji.
Jeigu tikėti rajono Savivaldybės internetiniame tinklalapyje skelbiamu kultūros įstaigų renginių sąrašu, pirmoji Joninių šventė rajone buvo surengta birželio 20 dieną. Tądien Jonines esą šventė pašušviečiai, susirinkę Žadikės slėnyje.
Dauguma trumpiausios metų nakties švenčių vyko birželio 23 dieną.
Tą dieną radviliškiečiai buvo kviečiami Jonines švęsti kitaip ir su organizatoriais – Radviliškio kultūros centru – pėsčiomis keliauti į žygį, kuris prasidėjo vainikų pynimu ir laužo deginimu prie istorinio malūno J. Basanavičiaus gatvėje ir baigėsi Radviliškio laisvalaikio ir poilsio parke, kur radviliškiečiams koncertavo ilgai jų laukta grupė „Rebelheart“.
Daugėlaičių kaimas tą pačią dieną atšventė kaimo 430-ąsias metines bei pasveikino Jonus ir Janinas.
Vėliausiai Jonines sumanė švęsti šventės organizatoriai iš Etninės kultūros ir amatų centro Pakiršinio dvare. Jie Jonus ir Janinas pagerbs šiandien, tai yra birželio 27 dieną.
Kalnelio Gražionių gyventojai Jonines bei Rasų šventę šventė penktadienį, birželio 26-ąją.
Ar iš tiesų šventė yra tuo didesnė, kuo ilgiau ji švenčiama? O gal taip mėginama paskutinį kartą ją trankiai atšvęsti, nes gali būti, jog lietuviams svarbios ir nuo senų senovės švenčiamos Joninių arba Rasų šventės tarp šventinių dienų nebeliks?
„Joninės švenčiamos trumpiausią vasaros naktį“
Senovinės vasarvidžio šventės apeigos būdavo gamtinio pobūdžio, atliekamos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Jos įprasmindavo, sutvirtindavo žmogaus ryšį su gamta. Tad neveltui per Jonines pinami ir plukdomi vainikai, deginami laužai, ąžuolų vainikais dabinami Jonai.
Šalyje žinoma etnografė ir kraštotyrininkė, lietuviškų papročių žinovė, Šeduvos etnografinio ansamblio vadovė Emilija Brajinskienė sako, kad mes negalime eiti prieš gamtą ir trumpiausios metų nakties šventę švęsti visą savaitę.
„Mes privalome saugoti savo tautos papročius, jeigu norime juos perduoti ir išlaikyti ateities kartoms, jaunąjai kartai. Švęskime Jonines kad ir nevisiškai taip, kaip švęsdavome seniau – gyvenimas nestovi vietoje, todėl natūraliai seni papročiai yra papildomi naujovėmis. Bet nešvęskime šios šventės jai jau pasibaigus, nekraipykime papročių, juos tik apipinkime naujovėmis, bet pagrindą palikime tą patį.
Jei jau darome šventę kitu metu, tada bent jau įvardinkime ją kitaip – vasaros švente, vasarvidžio, lelijų žydėjimo ar dar kaip, bet tik nebe Joninėmis“, – įsitikinusi Šeduvos šviesuolė E. Brajinskienė.
Autorės nuotr.
VAINIKAI: Joninių išvakarėse vykusiame rajono Tarybos posėdyje ąžuolų vainikais pasipuošė du Jonai – Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis (kairėje) ir Tarybos narys Jonas Pravilonis.
ŽYGIS: Radviliškio kultūros centras Joninių išvakarėse surengė žygį pėsčiomis, kurio metu buvo pinami vainikai, deginami laužai, dedama gėlių prie paminklų.