
Naujausios
Jaunoji ūkininkė apie kitas alternatyvas negalvojo
21-erių metų Monika Kašubaitė iš Priešginių kaimo (Joniškio rajonas) prieš trejus metus padedama tėčio pradėjo jaunosios ūkininkės kelią. Daug ką stebino prie traktoriaus vairo sėdinti ir į elevatorių grūdų derlių gabenanti mergina. Tačiau pati ūkininkė prie keistų žvilgsnių jau priprato ir sako niekada kitokio gyvenimo kelio galimybės nesvarsčiusi.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Valdo 115 hektarų žemės
Monika Kašubaitė atskirą ūkį užregistravo vos sulaukusi pilnametystės. Ji valdo apie 115 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas. Tėčiui Vitalijui Kašubai, dukros teigimu, geriausiai sekasi auginti kviečius, ji pati mėgiamos kultūros neturi, o rapsai jai kol kas apskritai – mįslė, nes derlius labai priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu pasninga ir yra šiek tiek šaltuko – gerai, jei tik užšąla be sniego arba atitirpsta, paskui apledėja – jau blogai. Orų permainos labai veikia derliaus kiekį ir kokybę.
Dar viena problema – žmonių trūkumas. Mažame Priešginių kaime nelabai rasi galinčių dirbti. Kartu su tėčiu ūkininkaujanti mergina sako, kad jų ūkyje nuolatinį darbą turi du darbininkai, vasarą – dar vienas.
Jaunoji ūkininkė turi ir šiek tiek šienaujamos pievos. Mergina neatmeta galimybės kada nors pradėti laikyti galvijus, nes vien augalininkystė visą laiką nebus pelninga. Žmonės atsisakė pieno ūkių, juos likvidavo, o dabar jau kalbama apie paramą gyvulininkystei. Taigi, anot jaunosios ūkininkės, „žemės ūkis yra slidus reikalas, greitai viskas gali pasikeisti, kai baigsis ES išmokos“.
Apie ekologinį ūkį mergina taip pat pamąsto, nes tenka diskutuoti studijose su bendrakursiais, kurių keletas yra pasirinkę šią kryptį ir patraukliai aiškina, kad iš žemės paima tik tiek, kiek ji natūraliai duoda, o kiti dirvą persotina trąšomis.
Traktorių vairuoja nuo mažumės
Vis dėlto apie ryškias permainas ūkyje galvoti dar per anksti, mano Monika, naudingų agronomijos žinių jau trečius metus besisemianti ištęstinėse studijose Aleksandro Stulginskio universitete.
„Pirmus dvejus metus gal nebuvo taip įdomu, bet dabar tikrai gaunu naudingos informacijos. Pavyzdžiui, buvo paskaita apie atsinaujinančius išteklius ir žemės dirbimą, kurioje pasakota, kad žemę arti naudingiau būtų pavasarį, o ne rudenį, nes tada per žiemą neišsiskaido mineralinės medžiagos ir jos būna kaip papildoma trąša. Gal kitiems žinoma, bet man tai buvo naujiena“, – pasakoja jaunoji ūkininkė.
Monika Kašubaitė sako niekada negalvojusi apie kitą gyvenimo kelio pasirinkimą, nes norėjo perimti tėčio ūkį. Šeimoje yra ir dar du darbštūs jos broliai.
„Kadangi nuo vaikystės buvau pratinama prie žemės ūkio darbų, vis su tėčiu, jo pagalbininkė–dešinioji ranka, tad tarsi viskas į kraują įaugę, – atvirauja Monika. – Kada pirmą kartą sėdau prie traktoriaus vairo, nei pati pamenu, nei tėtis, kai jo klausiau, negalėjo pasakyti. Tik iškyla vaizdas: važiuoju per lauką, talkininkai akmenis renka, ir girdžiu tėčio balsą: „Spausk sankabą“. O aš jam atsakau, kad negaliu pasiekti, tai liepė minti abiem kojomis. Pavyko.“
Prieš trejus metus jaunoji ūkininkė derlių iš savo laukų jau gabeno į elevatorių Joniškyje.
„Nesitikėjau žmonių reakcijos. Daug kas stebėjosi. Buvo, kad kai kurie vyresni žmonės dar ir paburnojo, esą, kaip čia mergina prie traktoriaus vairo, juk netinka“, – šypsosi M. Kašubaitė ir priduria labai norinti išmokti arti žemę. Teko matyti, kaip ūkininkai stengiasi vienas už kitą geriau pasirodyti arimo varžybose, tad pakilo azartas pačiai jėgas išbandyti.
Užgrūdino ir sportas
21-erių Moniką atkaklumo išmokė ir užgrūdino sportas. Dar besimokydama Meškuičių (Šiaulių rajonas) gimnazijoje ji dalyvaudavo virvės traukimo varžybose. Buvo viena pagrindinių narių net trijose – merginų, mišrioje ir vaikinų, kurie galėdavo priimti ir vieną merginą, – komandose.
Jai su Meškuičių komanda teko dalyvauti pasauliniame virvės traukimo čempionate Anglijoje. O pastebėję jaunos merginos sportinį talentą, ją į savo komandą buvo pasikvietę ir Klaipėdos virvės traukėjai, su kuriais vyko į tarptautines varžybas Švedijoje.
Apie emigraciją Priešginių kaimo gyventoja negalvoja. Sako, kad ir tarp jos buvusių bendraklasių beveik nėra tokių, kurie būtų emigravę visam laikui, išvažiuoja trumpam pinigų užsidirbti ir grįžta.
Paklausta, ar kaime nenuobodžiauja, jauna mergina atsako, kad nėra kada, darbas darbą veja. Be to, kaime yra savų pramogų.
„Seniau, kai matydavau, ką jaunimas veikia, kaip linksminasi, norėjau ištrūkti, bet vėliau pati veiklų susikūriau. Kokius 2–3 metus prašiau tėčio keturračio. Kai nupirko, buvo didelis pasiekimas, daug kas norėjo jį išbandyti. Kai per laukus leki, išvis smagumas“, – šypsosi Monika Kašubaitė.
Autorės nuotr.
Monika Kašubaitė jau nepamena, nuo kelerių metų pradėjo vairuoti traktorių.
Monika Kašubaitė ne šiaip prie traktoriaus fotografuojasi, juo jaunoji ūkininkė gabena derlių į elevatorių.