Naujausios
Jaunimo pastogėje – nuo pyragų iki robotų
Pernai sausį įkurtas Pakruojo atviras jaunimo centras jau skaičiuoja šimtus lankytojų. Jaunuoliai čia užsiima mėgstamomis veiklomis – nuo pyragų kepimo iki „Lego“ robotų programavimo. Centro socialinei pedagogei Inesai Tamulionytei už veiklą skirta 2014-ųjų „Jaunųjų žvaigždučių“ nominacija „Metų proveržis“.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Šildo buvimas kartu
Inesai įsiminė prieš Kalėdas vykęs prevencinis renginys „Sniego gniūžtė": tris dienas jaunimas klausėsi svečių ir vieni kitų apie žalingus įpročius, dalyvavo humoristinėje olimpiadoje, šoko, diskutavo, pramogavo.
„Visi suėjo į salę nešini degančiomis žvakėmis. Sudėjo iš jų didelę snaigę, susėdo ratu ir kalbėjosi – apie tai, kas rūpi, kas svarbu gyvenime. Klausėsi vieni kitų. Toks jaukus buvimas kartu, bendrumas, tarpusavio šiluma, sunkiai nusakomi žodžiais“, – prisiminė Inesa.
„Sniego gniūžtėje“ dalyvavo ne tik pakruojiečiai. Socialiniame tinklalapyje perskaitę apie numatomą renginį, atvažiavo jaunuoliai iš Šiaulių ir Kėdainių. Svečiai, iki tol nepažįstami su pakruojiečiais, greitai rado su jais bendrą kalbą.
I. Tamulionytė skaičiuoja, jog penkios dešimtys tapo nuolatiniais centro lankytojais.
Jauniausiai į centrą ateinančiai mergaitei aštuoneri, vyriausieji – jau aštuoniolikmečiai. Dauguma lankytojų – moksleiviai, o vasarą ateidavo ir jau išvykusieji studijuoti ar dirbti.
Tarp nuolatinių „centriečių“ tapo įprasta rūpintis vieni kitais. Naktinio renginio organizatoriai pirmieji keliasi, dar apsnūdę ruošia pusryčius dalyviams. Jei renginys baigiasi vėlai vakare – vyresnieji lydi jaunesniuosius namo.
Inesą džiugina, kai atėjęs „kietas“ jaunuolis, kuriam nieko nereiškia laužyti normos taisykles, po kurio laiko atranda savyje nuoširdumo, nusiima į „kietuolio“ kaukę.
„Norim – vadinasi, darom“
Inesa prisimena centro veiklos pradžią: apie naująją įstaigą papasakojus „Atžalyno“ gimnazijoje ir „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje, atėjo kelios susidomėjusios merginos. Žinia apie vietą, kurioje jaunimas gali veikti ką nori, laisvai bendrauti, sklido iš lūpų į lūpas, plito socialiniuose tinklalapiuose. Ėmė rinktis pirmųjų lankytojų draugai, pažįstami.
Pirmiausiai teko įveikti nenorą apskritai bet ką daryti.
„Jaunimas perkrautas reikalavimais atitikti standartus, pavargęs nuo jų. Reikia leisti patingėti – juk visiems būna toks metas, kai nieko nesinori. O patingėjus, pailsėjus būryje bendraamžių, sugrįžta noras veikti. Tuomet vienas pasiūlo idėją, kitas pasiūlo, kaip ją įgyvendinti, ir reikalai ima judėti“, – sako Inesa.
Atviras jaunimo centras vadovaujasi principu: „Pakruojo atviras jaunimo centras yra atvira erdvė, skirta jauniems žmonėms. Tai kitokia vieta, kur mes kuriame savo pasaulį, o ne pasaulis kuria mus“.
„Šis principas reiškia, kad sumanymus vykdome kartu. Iš pradžių būdavo: „padarykit.“ Ne, sakau, tai visų mūsų pastogė, jei norim – tai visi ir darom: turėsim tą, ką patys pasidarysim. Užsimano jaunimas pyragų: ieškom receptų internete, susimetam po litą ar du, nešamės produktų iš namų, kepam, vieni kitiems talkininkaudami. Norim žiūrėti filmus – iš didelių juodų šiukšlių maišų pasidarėme uždangas langams ir išėjo improvizuota kino salė“, – vardija I. Tamulionytė.
Vasarą centro lankytojai nuveikė labai daug: stovyklavo kaimo sodyboje, pėsčiomis keliavo po rajoną, sportavo aikštelėje prie centriuko. Atrakcija tapo naktinės orientavimosi varžybos po Pakruojį, kai reikėjo surasti organizatorių nurodytas vietas. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metines jaunimas sugalvojo pažymėti suvenyrais: pripynė Lietuvos ir ES vėliavų spalvų apyrankių ir gatvėse dovanojo jų praeiviams.
Centras iš rėmėjų gavo baldų, viryklę ir indų, stalo žaidimų. Per šias Kalėdas iš gerų žmonių sulaukė dovanų – teniso stalo. Taip pat yra susibūrusi komanda, dalyvaujanti Lietuvos robotikos varžybose su centrui dovanotu „Lego“ robotu ir jau laiminti apdovanojimų.
Į socialinį darbą atvedė savanorystė
Inesa nuo moksleiviškų laikų dalyvavo Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunimo centro veikloje, savanoriavo renginiuose. Baigusi „Atžalyno“ gimnaziją kurį laiką svarstė, kokią specialybę rinktis. Įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti socialinę pedagogiką. Baigusi bakalauro studijas darbo pagal specialybę nerado – kurį laiką dirbo knygyne.
„Ir štai sužinojau, kad Pakruojyje būsimam Atviram jaunimo centrui reikės socialinio pedagogo. Pasidrąsinau, kad nieko neprarasiu, ir pateikiau savo kandidatūrą. Esu laiminga, nes dirbu mėgstamą darbą. Darbas įvairus, kasdien tenka sužinoti kažką naujo. Man padeda ir centro lankytojai, ir seni draugai savanoriai“, – sako I. Tamulionytė, neakivaizdžiai studijuojanti socialinės pedagogikos magistrantūrą.
Autorės nuotr.
VITRINA: Inesa Tamulionytė apie centro veiklą gali pasakoti ir pagal ant salės sienos atsiradusią savotišką fotovitriną – čia jaunimas suklijavo savo nuotraukas iš renginių.
Pakruojo atviro jaunimo centro archyvo nuotr.
VIZITAS: Surengti „Sniego gniūžtę“ sumanę centro lankytojai sulaukė tuo metu Lietuvoje viešėjusio šio judėjimo pradininko amerikiečio Jack Irwin (stovi trečias iš kairės) vizito.
ROBOTAS: Deimantė Mikšytė ir Evaldas Jurgelionis – su centro robotu šalies varžybose.
NAKVYNĖ: Žygiuose centro lankytojams teko ir nakvoti miške prie laužo.
APYRANKĖS: Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga centro lankytojai pynė suvenyrines apyrankes.
PAŽINTIS: Centre apsilankiusi skautė Žiedūnė Daukšaitė (pirma iš dešinės) supažindino jaunimą su skautų veikla.
„DUŠAS": Viena iš vasaros stovyklos pramogų – bendraminčių organizuotas „dušas“.