Jaunas globėjas – ir brolis, ir tėvas

Jau­nas glo­bė­jas – ir bro­lis, ir tė­vas

Mie­žai­čių kai­me (Rad­vi­liš­kio r.) gy­ve­nan­tis Ma­rius Bui­nic­kas šven­tes su­ti­ko na­muo­se su šei­ma, ku­rio­je – ir du glo­bo­ti­niai. 28-erių me­tų vy­rui abu vai­kai – lyg sa­vi, o jiems Ma­rius – lyg vy­res­ny­sis bro­lis.

Glo­bė­jais ta­pu­sių vy­rų ra­jo­ne yra vos ke­le­tas.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Kas­die­niai rū­pes­čiai

Kiek­vie­nas ry­tas Ma­riui pra­si­de­da vie­no­dai: at­si­ke­lia, pa­ruo­šia pus­ry­čius vai­kams ir, sė­dęs į vis­ką ma­čiu­sią sa­vo „au­di­nę“, ve­ža vy­res­nią­ją glo­bo­ti­nę, try­li­ka­me­tę Kor­ne­li­ją, į Še­du­vos gim­na­zi­ją.

Po pie­tų Ma­rius ją par­ve­ža na­mo, kas­dien po 50 ki­lo­met­rų su­kar­da­mas.

De­vyn­me­tį Kor­ne­li­jos bro­liu­ką Ro­ber­tą į mo­kyk­lą nu­ve­ža mo­kyk­li­nis au­to­bu­siu­kas.

Grį­žu­sius vai­kus pa­si­tin­ka ga­ruo­jan­tys pie­tūs, o jau ta­da abu – prie pa­mo­kų ruo­šos. Vai­kai ži­no – kol pa­mo­kos ne­bus pa­ruoš­tos, vie­nas ne­pri­sės prie te­le­fo­no, ki­tas – prie kom­piu­te­rio.

„Vai­kams ga­li tai ne­pa­tik­ti, bet tvar­ka yra tvar­ka. Man ne­rei­kia kel­ti bal­so ar bar­tis. Di­džiau­sia baus­mė vai­kams yra lai­ki­nas drau­di­mas nau­do­tis te­le­fo­nu ar kom­piu­te­riu“, – pa­sa­ko­ja Ma­rius.

Ma­rius sa­ko, jog bū­na konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų, bet ne­si­pyks­ta: „Sten­giuo­si paaiš­kin­ti, kad jie nie­ka­da ne­sielg­tų taip, kaip ne­no­rė­tų, jog bū­tų el­gia­ma­si su jais.“

Tu­ri vai­kai ir ki­tų mė­gsta­mų už­siė­mi­mų – mer­gai­tė mėgs­ta pieš­ti, abiem pa­tin­ka konst­ruk­to­riai.

Te­ko priim­ti svar­bų spren­di­mą

Na­muo­se, ku­riuo­se dar gy­ve­na Ma­riaus mo­čiu­tė ir jo dė­dė, Kor­ne­li­ja gy­ve­na se­niai – kol dar kar­tu gy­ve­no ir Ma­riaus pus­se­se­rė. Jos ke­liai pa­su­ko ki­tur, to­dėl Ma­riaus ma­ma prieš ke­le­rius metus ta­po mer­gai­tės glo­bė­ja. Mi­rus glo­bė­jai, vai­ko li­ki­mas li­ko ne­ži­nio­je.

„Kor­ne­li­jai grė­sė at­si­dur­ti vai­kų glo­bos na­muo­se. Bet aš ne­ga­lė­jau to leis­ti – ji man yra kaip se­sė. Ma­no mo­čiu­tė jos glo­bė­ja ne­ga­lė­jo tap­ti dėl am­žiaus, to­dėl kai bu­vo už­si­min­ta, jog glo­bė­ju ga­liu tap­ti aš. Neat­si­sa­kiau“, – prieš dve­jus me­tus priim­tą svar­bų spren­di­mą pri­si­mi­nė M. Bui­nic­kas.

Tuo­met vy­rui te­bu­vo 26-eri. Jis bu­vo pa­ra­ga­vęs emig­ran­to duo­nos – bai­gęs 10 kla­sių, apie ket­ve­rius me­tus dir­bo Ang­li­jo­je, bu­vo Ai­ri­jo­je, Šve­di­jo­je, ta­čiau jam la­bai trū­ko tė­viš­kės oro, ar­ti­mų­jų. Ap­sisp­ren­dė grįž­ti.

Kor­ne­li­jos bro­lis Ro­ber­tas jų na­muo­se at­si­ra­do vė­liau. Ma­riaus pus­se­se­rė sū­naus su­si­lau­kė su ki­tu vy­ru, ta­čiau vai­ku ne­si­rū­pi­no, jam grė­sė pa­tek­ti į vai­kų glo­bos na­mus.

Ra­jo­no Vai­ko tei­sių tar­ny­ba pa­siū­lė Ma­riui pa­glo­bo­ti ir Ro­ber­tą.

„Pa­si­ta­rėm su mo­čiu­te. Gai­la vai­ko – jis juk ne­kal­tas dėl sa­vo tė­vų. Nusp­ren­dėm, kad ir Ro­ber­tą pri­glau­sim“, – pa­sa­ko­ja Ma­rius.

Ir da­bar jie gy­ve­na vi­si kar­tu. Ma­rius su vai­kais sa­vait­ga­liais žai­džia „Mo­no­po­lį“, va­sa­rą va­ži­nė­ja­si dvi­ra­čiais, vaikš­to po miš­ką, spor­tuo­ja.

La­biau­siai Ma­rius džiau­gia­si, kad gy­ve­na kai­me, kur va­ka­rais tvy­ro ty­la ir ra­my­bė. Bra­zi­li­jos gat­vė­je jų na­mas yra vie­nin­te­lis. To­liau be­va­žiuo­da­mas, pa­ten­ki tik į miš­ką.

Gy­ven­da­mi kai­me, jie už­siau­gi­na dar­žo­vių, jų tvar­te mū­kia kar­vė, kriuk­si kiau­lės, ku­da­kuo­ja viš­tos. Ūkis – jųd­vie­jų su dė­de rū­pes­tis, pie­tūs – jųd­vie­jų su mo­čiu­te. Ma­rius ir bul­vių pri­sku­ta, ir kol­dū­nų pri­rai­to – bū­na, ir po 100 vie­nu kar­tu.

„Pa­kan­ka vis­ko. Rei­kia tik gy­ven­ti ir džiaug­tis“, – sa­ko glo­bė­jas.

La­bai pa­dė­jo mo­ky­mai glo­bė­jams

Kad ga­lė­tų tap­ti vai­kų glo­bė­ju, M. Bui­nic­kas lan­kė spe­cia­lius kur­sus, skir­tus glo­bė­jams ir įtė­viams.

„Man šie kur­sai bu­vo net la­bai nau­din­gi. Vi­siems abe­jo­jan­tiems ga­liu pa­tar­ti: jei dar neap­sisp­ren­dė­te, bū­ti­nai pa­lan­ky­ki­te mo­ky­mus. Ten mes su­ži­no­jo­me ne tik teo­ri­nių, bet ir pra­kti­nių ži­nių, vai­di­no­me si­tua­ci­jas. Pa­vyz­džiui, spren­dė­me, kaip elg­tis, jei vai­ko kup­ri­nė­je ran­di ci­ga­re­čių, mo­kė­mės, kaip at­pa­žin­ti, ar jo ne­sle­gia dep­re­si­ja ir ki­tas si­tua­ci­jas, ku­rias ga­li pa­tir­ti kas­die­nia­me gy­ve­ni­me“, – gy­rė mo­ky­mus glo­bė­jas.

Jam kol kas vis­kas se­ka­si, o kad dėl vai­kų ten­ka pa­mirš­ti as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, jis to ne­su­reikš­mi­na.

„Nie­ko iš anks­to ne­pla­nuo­ju. Kai priei­siu til­tą, ta­da ir ei­siu per jį“, – šyp­so­si vy­ras.

Anot Ma­riaus, jei ir su­kurs šei­mą, jo ant­ro­ji pu­sė glo­bo­ti­nius tu­rės priim­ti kaip jųd­vie­jų šei­mos na­rius.

Ra­jo­no Vai­ko tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­jai M. Bui­nic­ką gi­ria už jo rū­pes­tį vai­kais. „Jis lan­ko su­si­rin­ki­mus mo­kyk­lo­je. Jis vai­kams – ir tė­vas, ir bro­lis. Ir vai­kai jį my­li“, – ne­leng­vą glo­bė­jo naš­tą ant sa­vo pe­čių už­si­me­tu­sį jau­ną vy­rą gy­rė sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Al­gi­man­tas Au­gu­lis.

Prieš pat Nau­juo­sius M. Bui­nic­kas bu­vo pa­gerb­tas glo­bė­jams skir­ta­me ren­gi­ny­je. Jam įteik­tas Sa­vi­val­dy­bės pa­dė­kos raš­tas ir pi­ni­gų če­kis.

Sau­liaus JUŠ­KE­VI­ČIAUS nuo­tr.

Glo­bė­jams pa­gerb­ti skir­ta­me ren­gi­ny­je Ma­riui Bui­nic­kui įteik­ta Sa­vi­val­dy­bės pa­dė­ka ir pre­mi­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

Try­li­ka­me­tė Kor­ne­li­ja ir de­vyn­me­tis Ro­ber­tas: „Mums da­bar ge­ra čia.“

Glo­bė­ju ta­pu­siam Ma­riui Bui­nic­kui Kor­ne­li­ja ir Ro­ber­tas – lyg bro­lis ir se­suo.

Mie­žai­čių kai­me esan­čio­je Bra­zi­li­jos gat­vė­je gy­ve­na tik Ma­riaus Bui­nic­ko šei­ma.