Įvertinta už ilgametį darbą

Įver­tin­ta už il­ga­me­tį dar­bą

Ke­tu­ris de­šimt­me­čius me­di­ci­nos sri­ty­je dir­ban­ti Bi­ru­tė JU­ČIE­NĖ be­veik vi­sus šiuos me­tus dar­buo­ja­si Rad­vi­liš­kio Vin­co Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jo­je svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­te.

Šie­met pel­niu­si „Me­tų spe­cia­lis­tės“ ti­tu­lą, rad­vi­liš­kie­tė įsi­ti­ki­nu­si – vai­kų svei­ka­ta pir­miau­sia tu­ri rū­pin­tis jų tė­vai.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Gal­vos skaus­mo ne­be­gy­do

B. Ju­čie­nė už ge­bė­ji­mą dirb­ti ko­man­do­je, at­sa­kin­gą po­žiū­rį į dar­bą ir il­ga­me­tės pa­tir­ties sklai­dą šie­met bu­vo no­mi­nuo­ta Sa­vi­val­dy­bių vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rų aso­cia­ci­jos no­mi­na­ci­ja „Me­tų spe­cia­lis­tė“.

Daug me­tų mo­ki­nių svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­ti me­di­kė sa­ko, jog per tą lai­ką daug kas pa­si­kei­tė – ir jos funk­ci­jos, ir mo­ki­nių svei­ka­ta.

„Šian­dien ma­no ka­bi­ne­te vais­ti­nė­lė­je ra­sit tik bū­ti­niau­sių prie­mo­nių su­ma­žin­ti trau­mi­nį skaus­mą, at­gai­vin­ti apal­pu­sį. Tai įvai­rūs šal­do­mie­ji ae­ro­zo­liai, tvars­lia­va, bri­li­an­ti­nė ža­lu­ma, jo­das, amo­nia­kas.

Jo­je ne­bė­ra cit­ra­mo­no ar, pa­vyz­džiui, vi­du­rių la­šiu­kų. Ne dėl to, kad jie ne­be­bū­tų var­to­ja­mi, o dėl to, kad mes vai­kams to­kios pa­gal­bos teik­ti ne­be­ga­li­me. Jei tė­vai ne­su­tin­ka, mes ne­ga­li­me teik­ti net pir­mo­sios pa­gal­bos“, – pa­si­kei­ti­mus var­di­ja me­di­kė.

Bū­na, jog ma­ma pa­sa­ko, kad gy­ve­na ne­to­li ir jei kas at­si­tik­tų vai­kui, ji pa­ti duos nu­ro­dy­mus, ką to­liau da­ry­ti. Va­di­na­si, tam vai­kui ne­bus ga­li­ma net pirš­to ap­riš­ti.

Anks­čiau, me­na B. Ju­čie­nė, rei­kė­da­vo ir vai­kų svei­ka­tą kar­tu su gy­dy­to­ja tik­rin­ti, skie­py­ti vai­kus, at­lik­ti man­tu reak­ci­jas dėl tu­ber­ku­lio­zės. Da­bar gy­do­mo­sios funk­ci­jos su­siau­rė­jo, ta­čiau at­si­ra­do dau­giau ki­tų, pa­vyz­džiui, švie­čia­mų­jų.

Kai ku­rių ligų dau­gė­ja

Per 650 mo­ki­nių tu­rin­čio­je pro­gim­na­zi­jo­je svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė pa­gal vai­kų ser­ga­mu­mą da­ro li­gų ana­li­zes.

Kiek­vie­ną rug­sė­jį me­di­kė apei­na pra­di­nu­kų kla­ses ir pa­tik­ri­na, ar vai­kai sė­di jų ūgį ati­tin­kan­čiuo­se suo­luo­se. Sve­ria ir jų kup­ri­nes, pa­mo­ko, kaip ir ką į jas dė­tis, kad kup­ri­nė ne­bū­tų per sun­ki, ne­krai­py­tų liau­no stu­bu­ro.

„Pra­šom tė­vų, kad nuo­lat per­žiū­rė­tų kup­ri­nių tu­ri­nį, kad vai­kai ne­si­ne­šio­tų kny­gų, ku­rių tą die­ną ne­rei­kia. Mo­kau, kaip pa­rink­ti kup­ri­nę, kad ji ati­tik­tų nu­ga­ros dy­dį, kad ją rei­kia pirk­ti ne pa­gal vai­kui pa­ti­ku­sį pa­veiks­lė­lį, o pa­gal pa­to­gu­mą“, – sa­ko B. Ju­čie­nė.

Pa­gal at­lie­ka­mas ana­li­zes svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė ga­li pa­sa­ky­ti, jog tarp moks­lei­vių dau­gė­ja virš­ki­na­mo­jo trak­to ligų, dau­giau ir re­gos sutrikimų.

Pas­te­bi­mai pa­dau­gė­jo ner­vų sis­te­mos li­gų. Pa­vyz­džiui, 2015 me­tais jų bu­vo 1,4 pro­cen­to, po me­tų – jau 4,2, o per­nai – 8,9 pro­cen­to.

Ge­ro­kai pa­dau­gė­jo per di­de­lį svo­rį tu­rin­čių vai­kų.

Vi­sa tai, anot B. Ju­čie­nės, šian­die­ni­nio gy­ve­ni­mo pa­sek­mės, kai nuo­lat sku­ba­ma, ne­bes­pė­ja­ma de­ra­mai pa­val­gy­ti, kai per ma­žai kont­ro­liuo­ja­ma, kiek lai­ko vai­kas pra­lei­džia prie kom­piu­te­rio, plan­še­tės, te­le­fo­no.

Mi­ty­bos įgū­džiai – nuo ma­žens

„Mo­kyk­lo­je daug dė­me­sio ski­ria­ma mo­ki­nių svei­ka­tin­gu­mo ge­ri­ni­mui, bet to pa­grin­dus ir įgū­džius vai­kas tu­ri gau­ti na­muo­se.

Kad ir įpro­tis pa­val­gy­ti pus­ry­čius. De­ja, juos na­muo­se val­go ne vi­si. Vie­ni ne­spė­ja, ki­ti ap­skri­tai jų ne­val­go, nes nie­kas na­muo­se ne­pus­ry­čiau­ja. O pa­skui per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas, ga­vę fi­zi­nio krū­vio, lei­pė­ja“, – sa­ko me­di­kė.

Ne­daž­nas mo­ki­nys, anot B. Ju­čie­nės, val­go ko­šių. O jei val­go, tai pa­grin­di­nė bū­na ma­nų ko­šė, ku­ri ne­tu­ri tos mais­ti­nės ver­tės kaip ki­tos.

Ne­la­bai vai­kai pra­tę ir prie svei­ko mais­to, ne vie­nas per per­trau­kas bė­ga nu­si­pirk­ti to, kas ska­nu, bet ne­svei­ka.

Val­gyk­los me­niu mo­kyk­lo­je su­de­rin­tas su vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ru. Pa­sak B. Ju­čie­nės, V. Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jo­je moks­lei­vius draus­mi­na tu­ri­mos elekt­ro­ni­nės apy­ran­kės, su ku­rio­mis mais­to nu­si­pirk­si tik mo­kyk­lo­je, o ir tė­vai ga­li ste­bė­ti, ką ir ka­da jų vai­kas val­gė.

Mo­kyk­la tu­ri ir va­di­na­mą­jį „auk­si­nį kra­ną“, iš ku­rio spe­cia­lia įran­ga bė­ga mi­ne­ra­li­zuo­tas van­duo ir jo vai­kai ga­li bet ka­da pri­si­leis­ti į at­si­neš­tus bu­te­lius.

Pro­gim­na­zi­jo­je vyks­ta ir daug ju­dė­ji­mo ren­gi­nių. Čia pat – ba­sei­nas, spor­to are­na, sta­dio­nas.

„Esa­me svei­ka­tą stip­ri­nan­ti mo­kyk­la, to­dėl ir įvai­rios ju­dė­ji­mą ska­ti­nan­čios veik­los pas mus yra daug. Į bend­rą veik­lą, ypač – es­ta­fe­tes, įtrau­kia­mi vi­si vai­kai, net ir ne­la­bai mėgs­tan­tys ju­dė­ti“, – sa­ko B. Ju­čie­nė.

Po 20 įvai­rių pa­skai­tų, tarp jų ir apie ža­lin­gus įpro­čius, per mė­ne­sį per­skai­tan­ti me­di­kė sa­ko, jog ža­lin­gi įpro­čiai anks­tė­ja.

„Anks­čiau ket­vir­to­kams skai­ty­da­vau pa­skai­tas apie ci­ga­re­tes, jų ža­lą eko­lo­gi­jai, svei­ka­tai, fi­nan­sams. Tarp jų at­si­ras­da­vo vie­nas ki­tas rū­ky­ti pa­ban­dęs ket­vir­to­kas. Da­bar ten­ka kal­bė­ti apie elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes ir jų ža­lą, o jas iš­ban­džiu­sių at­si­ran­da jau tarp tre­čio­kų“, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­tė.

„Me­tų spe­cia­lis­te“ no­mi­nuo­ta B. Ju­čie­nė ne­si­gai­li pa­si­rin­ku­si me­di­kės ke­lią – jos dar­bas jai yra įdo­mus, nes ver­čia nuo­lat to­bu­lė­ti ir pa­čiai mo­ky­tis.

Au­to­rės nuo­tr.

Be­maž ke­tu­ris de­šimt­me­čius mo­kyk­lo­je dir­ban­ti ir „Me­tų spe­cia­lis­te“ šie­met no­mi­nuo­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Ju­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si: vai­kų svei­ka­ta pir­miau­sia tu­ri rū­pė­ti tė­vams.

„Me­tų spe­cia­lis­to“ no­mi­na­ci­ja įver­ti­na­mas ge­riau­sių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų dar­bas.