Naujausios
Savivaldybės pozicija
Istorija gyva, kol ją prisimename
Trečiadienį Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų genocido diena, kuri susijusi su 1943 m. rugsėjo 23 d. likviduoto Vilniaus geto istorija. Tuomet dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose. Lietuvoje žydų genocido aukų atminties diena minima nuo 1994-ųjų metų. Tą dieną svarbu prisiminti, kad holokaustas – ne vien žydų tragedija. Tai visos mūsų visuomenės tragedija, nes netekome tautos, kartu su mumis kūrusios valstybę, puoselėjusios savitas tradicijas ir kultūrą.
Skaudus žydų likimas žinomas ir Pakruojo krašto žmonėms. Vien 1941 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais fašistinės Vokietijos okupuotame Pakruojo krašte buvo nužudyta dauguma čia gyvenusių žydų tautybės žmonių, kurie buvo anuometinio Pakruojo rajono ekonominio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalis.
Minint Lietuvos žydų genocido dieną, visose penkiose rajone esančiose masinių žydų žudynių vietose buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakelės. Morkakalnyje įvyko genocido dienos minėjimas. Jo metu prisiminta Pakruojo miesto žydų istorija ir likimas. Renginį vedė Linkuvos kultūros centro darbuotoja Aelita Garalevičienė, trumpai šios dienos prasmę ir vietą Lietuvos istorijoje apžvelgė Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Kleinotaitė, liūdnomis melodijomis masinių žydų žudynių vietą užpildė Linkuvos kultūros centro meno vadovas Simonas Kilius. Minėjime dalyvavo grupė „Žemynos“ pagrindinės moksleivių, kurie atėjo nešini akmenukais su užrašytais žydiškais vardais.
Renginyje kalbėję mero pavaduotojas Gediminas Grybė ir administracijos direktorė Erika Kižienė taip pat pabrėžė istorinės atminties išsaugojimo svarbą. Ir didžiulę skolą išžudytai tautai, kurią išpirkti galime tik meile ir tolerancija.
Vakare rajono visuomenė buvo pakviesta žiūrėti Mykolo Romerio universiteto filmo „Getas“, kurį režisavo Julius Dautartas. Prieš filmą kraštotyrininkė Genė Juodytė pristatė Vidūno Gelumbausko parodą „Ko nemato žiūrovas“, kalbėjo režisieriaus bičiuliai Valdas Somovas, radijo stoties „Pulsas“ direktorius ir savininkas, ir kunigas Algirdas Dauknys, istoriją taikliai palyginęs su pyragu: jei pritrūksta kurio nors sluoksnio, skonis pasidaro ne tas.
Istorijos pakeisti negalime, bet padaryti, kad mūsų atmintyje ji kuo ilgiau liktų gyva ir teisinga, privalome kiekvienas. Į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą ir merą kreipiasi žmonės, kuriems rūpi, kad būtų įamžintas garsių Pakruojo krašto žmonių atminimas. Nukentėjusių nuo vokiškųjų okupantų karo ir pokario metais draugija „Atmintis“ kreipėsi dėl gydytojo Marko Šreiberio atminimo įamžinimo Pakruojo mieste. Meras Saulius Gegieckas šį klausimą jau aptarė su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky. Kreipimąsi „Dėl signataro Algirdo Ražausko atminimo įamžinimo“ praėjusiame Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdyje pateikė Socialdemokratų frakcija. Nepriklausomybės akto signatarų klubui išsiųstas paklausimas dėl klubo finansinių galimybių prisidėti prie atminimo įamžinimo. Svarstomi ir Pakruojo rajone gimusios krepšininkės Vitalijos Tuomaitės nuopelnų sportui įvertinimo būdai.
2015 m. rugsėjo 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės mero potvarkiu MP-54 sudaryta speciali komisija Pakruojo krašto nusipelniusių žmonių atminimui įamžinti, kurios pirmininkė – administracijos direktorė Erika Kižienė. Komisija svarstys atminimo įamžinimo būdus, priemones ir koordinuos atminimo įamžinimo darbus. Įvertindama žymių krašto žmonių nuopelnus, komisija tarsis su visuomene, ieškos visiems priimtinų sprendimų.
Parengė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius
Užs. Nr. 287188