Naujausios
Kodėl Pakruojis tapo brangiausios šilumos įkaitu?
Išrankus biokuro katilas Pakruojo neišgelbėjo
Pakruojyje šilumos kaina viena aukščiausių Lietuvoje – 34,31 cento už kilovatvalandę. Radviliškyje viena žemiausių – 21,69.
Pakruojo biokuro katilas ryja brangias medžio granules, o Radviliškio tenkinasi medžio skiedromis, šiaudais, grūdų atliekomis.
Paslapčių Pakruojo rajono šilumos ūkyje yra daug, jos gerai užmaskuotos, bet klaidų, interesų raizgalynė kada nors bus išpainiota.
Dar vienas „Pakruojo krašto“ rašinys apie paslaptingą Pakruojo šilumą.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Katilas ribotas
Savivaldybės įmonė „Pakruojo šiluma“ centrinėje katilinėje 2009 metais įsirengė dviejų megavatų biokuro katilą, kuriuo pagamina 50 procentų per metus miestui reikalingos šilumos energijos.
Įmonės direktorius Jonas Bumelis rugsėjį redakcijai sakė, kad vilčių gerokai sumažinti šildymo kainas, neturi, nors kitąmet tikisi pastatyti antrą galingą katilą ir visiškai pereiti prie šildymo biokuru.
„Pakruojo šilumos“ vyriausiasis inžinierius Saulius Kalnelis, laikinai pavaduojantis bendrovės direktorių, pasakojo, kad Pakruojo centrinėje katilinėje įrengtame itališkame katile „CSA 2000“ galima kūrenti tik medžio drožles arba medžio granules.
Anot specialisto, medžio granules perka žiemos sezonui, nes su medžio drožlėmis maksimalus dviejų megavatų galingumas nepasiekiamas.
„Pakruojo šilumos“ ekonomistas Arūnas Venslovas informavo, kad per metus kūrenimui nuperkama apie 1300 tonų medžio skiedrų ir apie 500 tonų granulių. Už toną skiedrų estų įmonei „ASPKoliver“ mokantys 158 litus, už granules – 500 litų (be PVM). Dalį medienos „Pakruojo šiluma“ pasigamina pati. (Biokurui per metus išleidžiama apie pusę milijono litų).
Anot A. Venslovo, medžio granules perka iš viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios UAB „Biogra“. Kur ši įmonė įsikūrusi ir ar nėra perpardavinėtojai, jis sakė nežinantis.
„Nesvarbu iš kur, svarbu, kad atveža,“ – sakė ekonomistas.
Registrų centre pateikta informacija, jog įmonė registruota adresu: Utenos rajono savivaldybė, Kaliekių kaimas. Teisinis statusas – neįregistruotas.
UAB „Biogros“ ineternetinėje svetainėje pateiktu telefonu prisiskambinti neįmanoma, nėra nurodytas adresas ar bent viena pavardė.
„Šitas katilas yra granulinis ir jam reikia pakankamai gerų drožlių. Kitas veiks kitu principu ir jau galės visas drožles, granules kūrenti,“ – teigė A. Venslovas.
Jo nuomone, pastačius keturių megavatų biokuro katilą, šilumos kaina turėtų kristi.
Granulinių katilų nesirinko
O UAB „Radviliškio šiluma“, anot direktoriaus Prano Mickaičio, biokurą gamina patys – pusę perka iš viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios Telšiuose įsikūrusios įmonės UAB „Kietasis biokuras“, pusę iš vietinių ūkininkų. Sakė vengiantys perpardavinėtojų, nes ne mažą kuro kainos dalį sudaro pervežimo kaštai, todėl didėja kaina.
Jie biokuru pasigamina 75 procentus reikalingos šilumos. Du penkių megavatų biokuro katilus įmonė įsirengė 2010-aisiais.
Anot direktoriaus, apie granulėmis kūrenamą katilą jie net nesvarstę, nes kūrenti granulėmis brangu. Jų katilas granulėms nepritaikytas, skirtas smulkintai medienai, šiaudams, grūdų atliekoms.
Pasak P. Mickaičio, lietuviškus katilus jiems įrengė Kaune įsikūrusi UAB „Enerstena“ (projekto vertė 9,5 milijono litų).
„Gruodį, sausį šiluma pigs būtent dėl biokuro, nes pernai biokuro kaina buvo pakankamai aukšta, o dabar krito,“ – sakė P. Mickaitis.
Javų krašte pasirinko medį
„Pakruojo šilumos“ sprendimas pasirinkti tik medžio granulėmis ir drožlėmis kūrenamą katilą sunkiai suvokiamas.
Pakruojo rajonas – viena mažiausiai miškingų Lietuvos vietų, čia – javų kraštas. Pastaraisiais metais rajone pradėjo vystytis šiaudų granulių gamyba.
Didžioji dalis iš šiaudų gaminamų granulių vežama į užsienį, kai galėtų būti alternatyva medžio granulėms, vežamoms iš tolimesnių Lietuvos miestų ar užsienio.
Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovė šiaudų granules per tarpininkus eksportuoja. Tonos kaina – 360 litų (be PVM). Per mėnesį vidutiniškai pagamina apie 370 tonų šiaudų granulių.
Jaunas ūkininkas Paulius Jurgeliūnas, pasinaudojęs Europos Sąjungos (ES) parama, taip pat pradėjo gaminti šiaudų granules. Didžioji produkto dalis irgi eksportuojama.
Ir kiti vietiniai ūkininkai ruošia projektus ES paramai gauti, kad galėtų užsiimti biokuro gamyba.
„Bandėme kūrenti šiaudų granules. Susidaro labai daug šlako,“ – kodėl „Pakruojo šilumos“ katilo negalima kūrenti šiaudų granulėmis, paaiškino S. Kalnelis.
Katilas – iš buvusio direktorius
Kodėl buvo įrengtas būtent toks katilas? Anot S. Kalnelio, viešųjų pirkimų konkurso metu pasirinktas optimaliausias variantas.
Projekto vertė – apie 980 tūkstančių litų, kuriuos, anot ekonomisto A. Venslovo, dalimis kas mėnesį „Pakruojo šiluma“ moka UAB „Naujajai šilumai“, kuri jiems pardavė ir įrenginėjo biokuro katilą.
UAB „Naujoji šiluma“ generalinis direktorius ir vienas iš įmonės savininkų yra Vytenis Daunoravičius, kuris prieš keletą metų vadovavo „Pakruojo šilumai“.
2009 metais ta pati „Naujoji šiluma“ Savivaldybei siūlė steigti bendrą alternatyvaus kuro granulių gamybos įmonę UAB „Pakruojo altergrana“ ir užtikrinti šilumos gamybos kaštų mažinimą.
Siūlyme minėta, kad „Pakruojo šiluma“ užsitikrins biokuro tiekimą, atsiras galimybė renovuoti ir pilnai automatizuoti, pervedant dirbti be nuolat budinčio personalo mažo galingumo katilines, mažinti šilumos gamybos kaštus.
Po audito paaiškėjo, kad „Pakruojo altergrana“ vietoj 600 tūkstančių buvo įkurta tik su 10 tūkstančių litų akciniu kapitalu, Savivaldybės įnašas – 3,4 tūkstančio litų.
V. Daunoravičius „Šiaulių kraštui“ yra tvirtinęs, kad „Pakruojo altergrana“ neveikia, bet kuriasi.
Tuomet Savivaldybės atstovas yra atskleidęs paslaptį, jog įmonė veiklos nevykdo, nors ES parama gauta (projekto vertė – 1 milojonas 194 tūkstančiai litų).
Viešumon iškilus faktui, kad be Savivaldybės tarybos žinios buvo sudaryta sutartis su „Naująja šiluma“ dėl Linkuvos gimnazijos katilinės rekonstrukcijos Tarybos opozicija kreipėsi į prokuratūrą.
Po to Savivaldybės administracija inicijavo atsitraukimą: pripažintas negaliojančiu ankstesnis rajono Tarybos sprendimas dalyvauti „Pakruojo altergranos“ kūrime.
Kodėl užkirstas kelias agrobiomasei?
Pakruojo rajono šilumos tinklų renovacijos krikštatėvis, siūlęs „Pakruojo altergranoje“ gaminti alternatyvias biokuro granules iš rapsų atliekų, grūdų ir jų atliekų, šiaudų, tretikalo, kanapių, „Pakruojo šilumai“ pastato katilą, kuris, anot ten dirbančiųjų, netinka tokiam kurui, o ryja tik medžio drožles ir granules. Apie kurą iš medienos „Pakruojo altergranos“ projekte nebuvo užsiminta.
V. Daunoravičius aiškino, jog „Pakruojo šiluma“ pati pasirinko tokį katilą ir šio apsisprendimo komentuoti jis negalintis.
Jis teigė, kad katile galima deginti ir šiaudų granules, nuo kurių jis dėvisi kaip ir nuo medienos.
„Šitas katilas nėra pats geriausias iš visų galimų. Jį naudoja dažniausiai smulkintai medienai ir medienos granulėms,“ – pripažino V. Daunoravičius.
Jo nuomone, medžio granulės nėra brangesnės negu šiaudų: „Jeigu lyginti kuro kainą ir investiciją, tai tam tikrame laikotarpyje tie visi dalykai susiniveliuoja“.
Veikia su Savivaldybės žinia
Administracijos direktorius Virginijus Grigonis teigė, kad perkant katilą buvo tariamasi su Savivaldybe.
Jo žiniomis, šiame katile galima kūrenti ir kitokį biokurą, įrengus ekonomaizerį, kainuojantį apie 150 tūkstančių litų.
Direktorius sakė, kad kitas keturių megavatų biokuro katilas bus statomas su ekonomaizeriu.
V. Grigonio teigimu, penkių milijonų vertės projektą finansuoja LAIF, trimis milijonais prisideda „Pakruojo šiluma“, paskolos palūkanos įeis į kilovatvalandės kainą gyventojams.
V. Grigonio nuomone, prieš kitą šildymo sezoną modernizavus Pakruojo centrinę katilinę, kaina už kilovatvalandę galėtų pigti keturiais centais.
Autorės nuotr.
KATILAS: Pakruoyje pastatytas biokuro katilas, kuris tinka kūrenti tik medžio granules arba skiedras.
PASIRINKIMAS: Laikinai direktoriaus pareigas „Pakruojo šilumoje“ einantis Saulius Kalnelis sako, kad šildymo kainos kris perėjus prie biokuro. Tačiau nutyli, kad čia deginamas biokuras – vienas brangiausių.
RINKA: Ūkininkas Paulius Jurgeliūnas sako, kad jo įmonėje gaminamus šiaudų briketus kaip biokurą parduoda klientams iš kitų valstybių.