Išmokos smulkiesiems ūkininkams: vieni džiaugiasi, kiti neima

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Jeigu smulkusis žemdirbys deklaruoja tik pievas, norėdamas gauti paramą privalo laikyti bent vieną gyvulį.
„Sodra“ skelbia, jog tik 40 procentų Kelmės rajono smulkiųjų ūkininkų pateikė prašymus gauti vienkartines ir periodines išmokas. Tačiau žemės ūkio specialistai teigia, jog daugelis smulkiųjų ūkininkų neatitinka Žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl vienkartinių periodinių išmokų individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims“ nuostatų. Todėl ir neteikia paraiškų gauti 200 eurų vienkartinę išmoką.

Ne visi atitinka kriterijus

Šaukėnų seniūnijos Kalniškių kaimo gyventoja Adolfina Pranskaitienė džiaugiasi, kad į jos sąskaitą pervesti 200 eurų. „Ar pridėti, ar atimti? – sako moteris. – Labai reikėjo tos paramos. Jau esam pensininkai. Išgalim darbuotis tik mažame ūkelyje. Turim 8 hektarus žemės. Laikom dvi karveles, veršiuką, vištikių. Užsiauginam daržovių, turim savo pieno, mėsos, taip ir prisiduriam prie pensijų.“

Tokių smulkiųjų žemdirbių kaip Adolfina Kelmės rajone priskaičiuojama 2700. Jų ūkis vertinamas iki 4 EDV. Dėl koronaviruso jie galėtų gauti paramą. Tačiau, „Sodros“ duomenimis, kol kas dėl paramos kreipėsi tik 1100 žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų.

Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Joana Miliauskienė tvirtina, jog gana daug smulkiųjų ūkininkų neatitinka ministro įsakyme numatytų kriterijų.

Nemažai nedidelį ūkelį kaime turinčių žmonių registruoti mieste. Tokiu atveju parama jiems nepriklauso. Į paramą negali pretenduoti asmenys, uždirbantys daugiau kaip 608 eurų iki mokesčių. Jei gyventojas deklaruoja tik pievas, bet nelaiko gyvulių, jam parama taip pat nepriklauso.

Vedėjai antrina Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė. Seniūnija – viena iš didžiausiųjų rajone. Tačiau paraiškų paramai gauti pateikta tik 130. Specialistė sako, jog daug šios seniūnijos smulkiųjų ūkininkų registruoti Šiauliuose, Kelmėje, netgi Vilniuje. Be to, daugelis dirba ir gauna didesnį negu 608 eurų atlyginimą.

Užvenčio seniūnijos žemės ūkio specialistas Vytautas Jurgilas kritikuoja tvarką, kai smulkusis ūkininkas, registruotas Kuršėnuose negali gauti paramos, nors akivaizdu, kad ūkininkauja Minupiuose. Čia jo technika, žemė.

Šaukėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Valentina Briedienė su apmaudu pasakoja apie vieną garbaus amžiaus pensininkę, kuri atėjo pildyti paraiškos. Bet paaiškėjo, jog pasėlius deklaruoja jos dukra, gyvenanti mieste. Taigi, parama senolei nepriklauso.

„Nesirūpinkit mano pinigais“

Žemės ūkio specialistai tvirtina patys skambinantys smulkiesiems ūkininkams, kuriems parama priklauso, ir kviečia ateiti į seniūniją užpildyti paraišką. „Žemdirbiui reikia tik užpildyti prašymą „Sodrai“ ir pridėti savo asmens dokumento kopiją“, – pasakoja Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja J. Miliauskienė. – Visus kitus formalumus sutvarko specialistai.“

Šaukėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Valentina Briedienė sako, jog daugelis smulkiųjų ūkininkų labai džiaugiasi parama. Daugelis apie galimybę sužino ir per kaimynus, draugus, giminaičius. Nuo rugsėjo pradėjus priiminėti paraiškas, ji gavo 125 smulkiųjų ūkininkų prašymus gauti „Sodros“ paramą.

Tačiau paraginusi užpildyti paraišką vieną smulkųjį žemdirbį išgirdo klausimą: „O ko čia taip rūpiniesi mano pinigais?“

Kita smulkioji ūkininkė, specialistei paskambinus, nustebo: „Juk dėl koronos mano karvėms nieko neatsitiko!“

Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė sakė taip pat sutikusi paramos nenorinčių imti žmonių. Esą be reikalo valstybė mėto skolintus pinigus. Vis tiek reikės atiduoti.

Užvenčio seniūnijos žemės ūkio specialisto Vytauto Jurgilo teigimu, kai kurie smulkieji ūkininkai baiminasi, jog, kai gaus paramą, jiems sumažins neįgalumo išmoką arba pensiją.

Panašių baimių turi ir kitų seniūnijų smulkieji žemdirbiai. Mat, kai kurie turi karčią patirtį, kai pajamoms bent euru perkopus nustatytą ribą, nemokamos socialinės išmokos.

Dar vienas kaimuose sklandantis mitas, jog parama nepriklauso pensininkams. Esą jie jau ir taip gauna pensiją iš „Sodros“. O pastaraisiais metais metu ją dar beveik dviem šimtais pakėlė.

„Tuomet aiškiname, kad parama skiriama už tai, kad jie dar dirba, kad neapleidžia žemės, gamina žemės ūkio produktus, rūpinasi gyvuliais“, – apie įtikinėjimo metodus pasakoja V. Briedienė.

Pasak jos, daugelis žmonių – labai nedrąsūs. Paskambinę klausinėja apie paramą aplinkiniais keliais.Pasakoja apie ją gavusius kaimynus, paskui klausia, gal ir jiems priklauso.

Išmokėti šeši milijonai

Kaip informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, prašymus gauti išmoką dėl koronaviruso jau yra pateikę 33 tūkstančiai Lietuvos smulkiųjų ūkininkų. Pretendentų ją gauti yra apie 80 tūkstančių.

Vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį gali kreiptis visi smulkieji ūkininkai, ir pensinio amžiaus sulaukusieji žemdirbiai, kurių žemės ūkio valdos ar ekonominis ūkio dydis pernai buvo iki 4 EDV, jei yra deklaravę žemės ūkio naudmenas už 2019 metus, o jei deklaravę tik pievas, laiko bent vieną sąlyginį gyvūną

Be to, minėtu laikotarpiu gyvenamąją vietą turėjo būti deklaravę kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkstančių.

„Sodra“ jau išmokėjo apie 6 milijonus eurų išmokų smulkiesiems ūkininkams. Numatyta išmokėti 19 milijonų eurų.

Aktyviausi Tauragės, Kretingos, Jurbarko, Šalčininkų ir Druskininkų rajonų smulkieji žemdirbiai. Šiose vietovėse prašymus pateikė daugiau kaip pusė šiose teritorijose ūkininkaujančių pretendentų.

Periodinė išmoka skiriama smulkiesiems ūkininkams, kurie papildomai dirba ir karantino laikotarpiu per mėnesį uždirbo ne daugiau kaip minimalią algą. Už kiekvieną karantino mėnesį, kai žmogaus darbo užmokestis nesiekė minimalios mėnesio algos, mokama 200 eurų išmoka.