Išlydėtas į gimtąją Žemaitiją

At­sis­vei­kin­ta su jo­niš­kie­čiais ne bet ko­kią, o dan­giš­ko­jo glo­bė­jo – Šv. Eduar­do die­ną. Sa­vo pa­moks­le de­ka­nas į to­kią gy­ve­ni­mo kai­tą mo­kė žiū­rė­ti tai­kiai ir iš­mok­ti dė­ko­ti Die­vui už kiek­vie­ną gra­žiau­sią kar­tu pra­leis­tą die­ną. „Kas tie 17 me­tų, ly­gi­nant su Jo­niš­kio baž­ny­čios am­žiu­mi? Kas tie 17 me­tų, ly­gi­nant su krikš­čio­ny­bės įve­di­mo Lie­tu­vo­je su­kak­ti­mi? Pa­ga­liau, kas tie 17 me­tų, ly­gi­nant su dau­giau kaip dviem tūks­tan­čiais me­tų, ka­da gi­mė Jė­zus Kris­tus? Tai tik la­bai ma­ža is­to­ri­jos da­le­ly­tė. Kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri­me sau skir­tą, pa­ti­kė­tą mi­si­ją. Vie­niems tai pa­siun­ti­mas mo­ky­ti ir švies­ti, ki­tiems tai pa­ve­di­mas at­lik­ti sun­kią už­duo­tį. Man duo­ta mi­si­ja ke­liau­ti ir skleis­ti ti­kė­ji­mą“, – apie gy­ve­ni­mo pa­si­kei­ti­mus jo­niš­kie­čiams pa­moks­lo me­tu kal­bė­jo de­ka­nas E. Se­maš­ka, ne­pa­mir­šęs pa­dė­ko­ti, o kar­tu ir at­si­pra­šy­ti, jei kam bu­vo ne­tei­sin­gas.

Į Kel­mės ra­jo­ną ap­tar­nau­ti dvi – Pak­ra­žan­čio Ap­reiš­ki­mo Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ir Stul­gių šv. Ma­to – pa­ra­pi­jas iš­ke­lia­mas kle­bo­nas jo­niš­kie­čius ra­gi­no pro­gai pa­si­tai­kius ne­pra­va­žiuo­ti pro Kryž­kal­nį, jį ap­lan­ky­ti. Jo­niš­kie­čiai, sa­vo ruož­tu dė­ko­da­mi už bend­ra­vi­mo džiaugs­mą, su­pra­ti­mą, ra­gi­no de­ka­ną ne­pa­mirš­ti Jo­niš­kio ir čia karts nuo kar­to su­grįž­ti.

De­ka­nas pa­ra­pi­jie­čius ska­ti­no de­ra­mai su­tik­ti nau­ją­jį kle­bo­ną, pa­ra­pi­jos de­ka­ną, 57-erių Re­mi­gi­jų Ju­re­vi­čių, ku­rio dė­dė Vo­sy­lius 1979 me­tais vie­ne­riems ne­pil­niems me­tams (11 mėn.) bu­vo at­kel­tas į Jo­niš­kio Švč. Mer­ge­lės ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čią, kol 1980 me­tais, per Žo­li­nę, de­ka­no pa­rei­gos pa­ves­tos grį­žu­siam mon­sin­jo­rui Juo­za­pui Do­bi­lai­čiui.

De­ka­nui E. Se­maš­kui už 17 tarm­nys­tės me­tų dė­ko­jo ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius su ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ju Ai­va­ru Rud­nic­ku, Sei­mo na­rys Liu­das Jo­nai­tis su žmo­na. Gra­žiau­sius pa­dė­kos žo­džius , gė­les ir do­va­nas sky­rė baž­ny­čios cho­ris­tai, ei­li­niai pa­ra­pi­jie­čiai, bend­ruo­me­nių at­sto­vai, se­niū­ni­jų žmo­nės.