Išėjo Žagarės kraštotyrininkas ir Garbės pilietis

Išė­jo Ža­ga­rės kraš­to­ty­ri­nin­kas ir Gar­bės pi­lie­tis

Tre­čia­die­nio nak­tį Ana­pi­lin išė­jo Ža­ga­rės kraš­to­ty­ri­nin­kas, Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tis Juo­zas Kaz­laus­kas. Pas­ta­ruo­sius du de­šimt­me­čius vie­tos kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas be jo bu­vo neį­si­vaiz­duo­ja­mas.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Sa­va­no­ria­vo ir su­kau­pė eks­po­zi­ci­ją

Gar­baus am­žiaus vy­ras sa­vo jė­go­mis su­rin­ko di­de­lę kraš­to se­no­vi­nių daik­tų eks­po­zi­ci­ją „Ža­ga­res kraš­to is­to­ri­ja“, ku­ri iš pra­džių bu­vo eks­po­nuo­ja­ma se­niū­ni­jos sa­lė­je, vė­liau, res­tau­ra­vus D. Na­ryš­ki­no dva­ro rū­mus, re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja pa­siū­lė at­ski­ras pa­tal­pas, už­sa­kė ir pa­ga­mi­no spe­cia­lius sten­dus su­rink­tiems se­no­vi­niams daik­tams.

75-erių me­tų J. Kaz­laus­kas dir­bo sa­va­no­riu Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jo­je, sa­vait­ga­liais, per šven­tes priim­da­vo eks­kur­si­jas, pa­pa­sa­ko­da­vo apie mies­to is­to­ri­ją, ypač džiaug­da­vo­si ga­lė­da­mas pri­sta­ty­ti su­rink­tus se­no­vi­nius eks­po­na­tus, ku­rių su­kaup­ta dau­giau nei tūks­tan­tis. Vy­ras ypač di­džia­vo­si skulptū­rė­le, ku­rią Ža­ga­rė­je eks­pe­di­ci­jo­je da­ly­va­vę ir ap­žiū­rė­ję moks­li­nin­kai spė­jo se­no­vės liau­dies meist­ro bu­vus su­kur­tą Bar­bo­ros Umias­taus­kai­tės gar­bei.

Eks­po­zi­ci­jo­je gau­su ama­ti­nin­kų dar­bo įran­kių, se­nų spau­di­nių, bal­dų ir in­dų, dau­gu­ma jų sie­kia XIX am­žių. Eks­po­zi­ci­ją pa­pil­do se­no­vi­niai ža­ga­rie­čių nuo­trau­kų al­bu­mai bei pie­ši­niai, laik­raš­čių iš­kar­pos.

Mu­zi­ka – kaip bū­das iš­lik­ti

Daug me­tų J. Kaz­laus­kas va­do­va­vo vie­tos pa­gy­ve­nu­sių ir neį­ga­lių žmo­nių klu­bui „Švė­tė“, su­bū­rė ka­pe­lą, ku­riai su­ra­do va­do­vę Ro­mą Stan­kie­nę. Nors ir spau­džia­mas ne­ga­lios vy­ras sku­bė­da­vo į re­pe­ti­ci­jas, pa­ts ka­pe­lo­je mu­šė būg­nais. Per kon­cer­tus, va­ka­ro­nes gro­da­mas mu­ša­mai­siais jis tiek įdė­da­vo ener­gi­jos, kad po to bū­da­vo šla­pias, marš­ki­nius nors gręž­te gręžk. Bet „Šiau­lių kraš­tui“ yra sa­kęs, kad ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ti mu­zi­kos, ku­ri jam tar­si bū­das iš­lik­ti. Sa­vo žo­dį te­sė­jo iki pa­sku­ti­nių gy­ve­ni­mo die­nų.

Mi­nė­tos veik­los jam dar ne­pa­ka­ko. J. Kaz­laus­kas mė­go fo­tog­ra­fi­ją, pra­dė­jo fil­muo­ti. Il­gai­niui šis po­mė­gis ta­po pra­smin­ga veik­la. Vy­ras ne tik už­fik­sa­vo daug Ža­ga­rė­je vyks­tan­čių ren­gi­nių, bet ir su­ren­gė fo­to­pa­ro­das, ku­rių lan­ky­to­jai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su Ža­ga­rės ar­chi­tek­tū­ra, gam­ta, žmo­nė­mis. Juo­zas Kaz­laus­kas me­džia­gą su­dė­jo į fil­mu­kus apie Ža­ga­rės se­no­lius, tau­ti­nes ma­žu­mas, Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­rą ir ki­ta. Pas­ku­ti­nis jo dar­bas – apie 80-me­tį mi­nin­čią vie­tos bib­lio­te­ką.

Už Ža­ga­rės is­to­ri­jos rin­ki­mą ir pa­tei­ki­mą jau­ni­mui, ak­ty­vų da­ly­va­vi­mą et­no­kul­tū­ri­nė­je veik­lo­je, bend­ra­dar­bia­vi­mą su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, lie­tu­vių liau­dies pa­pro­čių ir kul­tū­ros plėt­rą, sa­va­no­rys­tę ir ki­tus dar­bus šiais me­tais jam bu­vo su­teik­tas Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio var­das. Anks­čiau jam bu­vo skir­ta tau­to­sa­ki­nin­ko Ma­to Slan­čiaus­ko var­do pre­mi­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

Ana­pi­lin išė­jęs Ža­ga­rės švie­suo­lis kraš­to­ty­ri­nin­kas Juo­zas Kaz­laus­kas šią va­sa­rą dar spė­jo pa­si­džiaug­ti jam su­teik­tu Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio var­du.