Išdykėlės morkos

Redakcijos nuotr.
Apsispręsti ateiti į redakciją su neįprastai nuaugusiomis morkomis padėjo viena, kurioje gamta išraižė žirgo galvos atvaizdą.

Šiaulių rajone, Kužiuose, sodininkaujančias Eugeniją Jašinskienę, Jolantą Jankienę ir Dianą Baltrušaitienę šiemet nudžiugino ir nustebino morkų derlius. Kai kurios morkos užaugo ne tik neįtikėtinai didelės, bet dar ir keisčiausiai susivijusios.

E. Jašinskienė iš maišelio traukia savo ir kaimynių keistuoles morkas. Vienos primena žmogaus kojas, kitos apsivijusios viena aplink kitą, trečia – tarsi su išgraviruotu arklio galvos atvaizdu.

„Kai radau tiek keistų morkų, pagalvojau, nešti, ar nenešti į redakciją, bet kai pamačiau šitą su arklio atvaizdu, nusprendžiau ateiti“, – pasakojo ponia Eugenija.

Sužinojusios, kad Eugenija ruošiasi į „Šiaulių kraštą“, ir kaimynės savo keistuolių morkų pasiūlė nunešti.

„Ar žinote, iš kur atsirado Kužių pavadinimas? – klausia E. Jašinskienė. – Seniai seniai čia buvo didelės pievos ir jose ganydavosi arkliai. Žmonės rytais atėję į ganyklas šaukdavo savo žirgus: „Kuzia, kuzia!“ Nuo to ir kilo Kužių pavadinimas.“

Eugenija Jašinskienė ne tik sodininkauja, be galo myli gamtą, bet ir rašo eiles, yra trijų poezijos knygų autorė („Širdies svajonių vėriniai“ (2012), „Smiltelėmis byra svajonės“ (2014), „Lieka pėdos“ (2017).