Naujausios
Iš politikos vėjų pagairės – į tėviškę
Ketvirti metai su lėtine leukemija kovojantis rajono meras Kostas Arvasevičius šią savaitę įteikė prašymą atleisti iš darbo dėl pablogėjusios sveikatos.
Nuo šiol daugiau laiko praleis Šiaulių rajone, savo tėviškėje, kurią prižiūri mirus tėvams. Čia jis mokysis gyventi kitaip: labiau mylėti save ir daugiau laiko skirti ne darbui, o pomėgiams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Keisti gyvenimo būdą
Meras prašo atleisti iš darbo nuo birželio pirmos dienos. Birželį važiuos tęsti gydymo. Gydymas truks apie pusmetį. Iki šiol po gydymo kurso ligoninėje jau pirmą dieną darbe pasirodydavęs rajono vadovas sako, jog medikai nebuvo tuo patenkinti.
„Teks keisti gyvenimo būdą. Labiau mylėti save, rūpintis sveikata, stengtis nepervargti, – sako Kostas Arvasevičius. – Sergant leukemija, nusilpsta imuninė sistema. Negaliu nei peršalti, nei pervargti. O darbas – nelengvas. Ilgos kelionės į Vilnių. Susitikimai su gyventojais. Komandiruotės. Viršvalandžiai. Renginiai savaitgaliais. Didžiulė nervinė įtampa.“
Meras juokauja dabar būsiąs smulkus jaunas ūkininkas. Turėsiąs natūrinį ūkelį, daržą ir šiltnamį. Galėsiąs daugiau laiko skirti mėgstamiems užsiėmimams: žvejybai, grybavimui, skaitymui. Daugiau galėsiąs pabendrauti su anūkais. Iki šiol tik porą kartų per mėnesį galėdavęs išsprūsti į gamtą.
Nuo aštuoniolikos metų Žygaičių pagrindinėje mokykloje bendrabučio auklėtoju pradėjęs dirbti Kostas Arvasevičius jau turi 45 metų darbo stažą. Nuo praėjusių metų rugsėjo – pensininkas. Pensinio amžiaus jau sulaukė ir jo žmona, ilgą laiką dirbusi Kelmės specialiojoje mokykloje.
Apsisprendimas
– Ar gaisras Tytuvėnuose neprisidėjo prie Jūsų sveikatos pablogėjimo ir sprendimo atsistatydinti?
– Dėl Tytuvėnų labai išgyvenau. Vis dėlto tai Europos kultūrinio paveldo statinys. Gaisras sugriovė daugybę planų. Skaudu, jog apaugo visokiausiomis versijomis. Jeigu gaisro priežastys būtų ištirtos operatyviai, gal nebūtų tiek spekuliacijų šia tema. Bet ir tai būčiau atlaikęs. Tai tik pasistumdymai.
Svarbiausia priežastis – pablogėjusi sveikata. Po gydymo kurso ligoninėje iki šiol visuomet labai gerai jausdavausi. Pastaruoju metu jaučiu pokyčius. Atsistatydinti norėjau jau prieš keletą mėnesių. Tačiau sužinojau apie interpeliaciją. Todėl neatsistatydinau. Nenorėjau atrodyti kaip bėglys. Juolab, kad žinojau, jog nėra už ką mane atstatydinti.
Nepavykus interpeliacijai, vėl susirgau. Turėjau nedarbingumo lapelį. Negalėjau išeiti iš darbo.
– Kas padėjo galutinai apsispręsti?
– Nuėjau pas savo seną draugą, kuris, sulaukęs pensinio amžiaus, išėjo iš darbo. Klausiau, ar sunku buvo adaptuotis. Jis tikino, jog dabar pats laimingiausias jo gyvenimo laikotarpis.
Be to, jau po trečios kadencijos mąsčiau, ar sutikti dirbti ketvirtąją kadenciją. Ilgas buvimas vienoje darbovietėje įneša kažkokį darbo sotumo jausmą. Per daug patirties. Per daug viskas aišku. Tarsi stovėtum kelyje, iš kurio niekuomet neišklysi. Reikia atsinaujinimo, pokyčių.
Yra kuo didžiuotis
– Ketvirtą kadenciją tapote rajono meru. Dirbate dvylikti metai. Retam politikui pavyksta taip ilgai išsilaikyti poste. Kokius savo nuveiktus darbus galite prisiminti su pasididžiavimu?
– Kaip buvęs mokytojas ir dviejų mokyklų vadovas labai džiaugiuosi dėl pagerėjusių darbo ir mokymosi sąlygų. Renovuotos Kelmės J.Graičiūno, Tytuvėnų, Kražių gimnazijos, Vaiguvos vidurinė, Kražantės pagrindinė mokyklos. Bus apšiltintos ir kitos rajono mokyklos bei darželiai.
Išgražėjo Kelmė. Renovuota palyginti nemažai daugiabučių. Sutvarkyti stadionai. Neblogai tvarkomas šilumos ūkis. Netrukus butus šildysime vien biokuru. Gyventojai nepatirs šoko dėl išaugusių sąskaitų.
Galime didžiuotis ir kultūros paveldo objektais. Sutvarkytas Kelmės dvaras, Užvenčio muziejus, atstatyta Kražių kolegija. Manau, jog baigsis problemos ir Tytuvėnuose. Bus sutvarkyta bažnyčia ir vienuolynas. Dėmesiu kultūros paveldo objektams mes vieni iš lyderių Lietuvoje.
Pernai į Kelmę investuota 73 milijonai litų. Šia prasme mes taip pat lyderiai. Rajonas pripažintas vienu iš saugiausių investicijoms.
Kaltės jausmas
– Ar neskauda širdies dėl to, ko nespėjote arba negalėjote padaryti?
– Tikriausiai kiekvieną politiką lydi kaltės jausmas. Mane jis taip pat lydėjo visus tuos dvylika metų. Kelmės rajono problemos nėra išskirtinės. Panašias problemas jaučia visa Lietuva. Jaučiu žmonių psichologinę būseną. Gyvenimas be perspektyvos. Visko neigimas. Nuolatinis neigiamų gyvenimo pusių viešinimas. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, nesitikėjau, jog mus užpuls tokia būsena.
Svarbiausia, jog, dirbdamas meru, nelabai ką gali pakeisti. Žinau, jog nedarbas Kelmėje – didžiausia problema. Bet parodykit teisės aktą, pagal kurį savivaldybė galėtų pastatyti fabriką ir sukurti darbo vietų.
Svarbiausia kad ir valstybė beveik neskiria dėmesio gamybai. Visos investicijos skiriamos tik paslaugų verslui. Taip, paslaugų sfera dabar labai išplėtota. Bet gamyba, kuri sukurtų daugiau darbo vietų, neskatinama. Neieškoma ir rinkų. Todėl daug gabių žmonių pasitraukė iš gamybos.
O tie įsisenėję giluminiai procesai kaimiškuose rajonuose tyliai daro savo juodą darbą.
Remiami tik stambieji ūkininkai. Bet jiems nereikia tiek darbo jėgos kiek kaime yra. Daugėja žmonių, nerandančių vietos gyvenime. Jie turi palikti savo namus, savo žemės sklypelį ir trenktis į miestą arba skraidyti, ieškodami duonos, po pasaulį. Visa tai taip pat prisideda prie negatyvios žmonių būsenos.
Savivaldos suvalstybinimas
– Vyriausybė akcentuoja griežtą taupymo politiką. Tačiau dėl šaltų kultūros centro salių, anksti šildymo sezoną priverstų baigti mokyklų ir kitų taupymo pasekmių atsakyti tenka savivaldai.
– Pati sistema neskatina taupyti. Kas iš to, kad panaikinsim kokį etatą, apkrausim kitus specialistus papildomu darbu? Tai, ką sutaupysim, turėsim atiduoti ministerijai. Kur ji panaudos mūsų pinigus? Nevalia kištis.
O savivaldybė iš to, ką sutaupė apmokėtų bent skolas. Juk dabar sunkmetis. Skolų daugelis savivaldybių turi, nes biudžetas – labai liesas. Ir toks jis dar bus artimiausius keletą metų.
Iki šiol atsiradus bent mažiausiai galimybei vykdėme visus įmanomus projektus. Nuo 2014 –ųjų metų reikės gerai pamąstyti prieš imantis finansuoti kokį projektą. Pavyzdžiui, jei mokykla bus po kelerių metų uždaroma, neverta jos renovuoti. Manau, kad krizė savivaldybėse dar ilgai tęsis.
Savivaldybės buvo iškėlusios daug gražių idėjų. Tačiau jų iniciatyva varžoma. Visas mero darbo kadencijas, o ypatingai šią jaučiau kryptingą savivaldos teisių mažinimą.
Vis dažniau mėginama savivaldą suvalstybinti. Net kultūros centrų direktoriams ketinama nustatyti penkerių metų kadenciją. Manau, jog per daug savivaldoje dirba valstybės tarnautojų. Savivaldai reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo. Tuomet ir atsakomybė atsirastų.
Administracija – tai įrankis
– Naują kadenciją pradėjote su nauja komanda. Vyko pokyčių savivaldybės struktūroje. Neseniai dar kartą keitėsi savivaldybės administracijos direktorius. Kaip tai veikia Jūsų darbą?
– Vadovų pasikeitimai – tai naujas stilius, nauja galimybė į problemas pažiūrėti kitu kampu. Administracija – įrankis, nuo kurio kokybės priklauso, kaip bus atlikti darbai.
O šiuo metu darbų našta savivaldybės administracijai kaip niekada sunki ir didelė. Todėl vyksta analitinis darbas. Domimasi kitų savivaldybių patirtimi. Manau, jog teks dar kartą peržiūrėti savivaldybės administracijos struktūrą. Labai svarbus darbo baras – viešieji pirkimai. Patyrėme nuostolį, kai išėjo šios srities specialistai. Jei suklystama vykdant viešuosius pirkimus, prarandama labai daug brangaus vasaros laiko, kai gali būti atlikti darbai.
– Jus mero poste, tikriausiai, pakeis bendrapartietis Vaclovas Andrulis. Ar tai buvo pati tinkamiausia kandidatūra?
– Frakcijos posėdyje šiai kandidatūrai pritarta. Nesipriešina ir koalicijos partneriai. Manau, jog tai stiprus žmogus ir išmintingas vadovas. Jau ilgai dirba Kražių seniūnu. Yra vadovavęs ūkiui. Jei bus išrinktas į šias pareigas, palinkėsiu kuo geriausios sveikatos ir sėkmės, užsitarnauti kuo didesnį rinkėjų palankumą.
DARBAI: Dvylikti metai būdamas Kelmės rajono meru Kostas Arvasevičius nuveikė nemažai gerų darbų rajono gyventojų labui.
SPRENDIMAI: Merui Kostui Arvasevičiui per keliolika darbo metų teko priimti daug sprendimų tariantis su kolegomis.
NELAIMĖ: Šių metų sausis. Tytuvėnų vienuolyno gaisras. Rajono meras Kostas Arvasevičius skubiai atvyko į nelaimės vietą.
RENGINIAI: Verslo dienos. Meras Kostas Arvasevičius retai praleisdavo svarbiausius rajono renginius.
Autorės nuotr.