Ir senatvėje reikia drąsos pokyčiams

Ir se­nat­vė­je rei­kia drą­sos po­ky­čiams

Ar su­lau­kęs gar­baus am­žiaus ir be ar­ti­mų­jų li­kęs se­no­lis, bū­ti­nai pa­smerk­tas vie­nat­vei? Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re įsi­kū­ru­sie­ji tvir­ti­na, kad ir se­nat­vė­je žmo­gus ga­li rink­tis įdo­mų, pil­na­ver­tį gy­ve­ni­mą. Te­rei­kia ne­bi­jo­ti drą­sių per­mai­nų ir ryž­tis keis­ti sa­vo įpras­tą gy­ve­ni­mą.

Ja­ni­na VAN­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

„Ver­kiau be rei­ka­lo“

Ne­se­niai Lin­ku­vos so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se ap­si­gy­ve­no Dan­guo­lė Ba­žad­ra­gy­tė iš Bal­sių kai­mo. Mo­te­ris, rug­sė­jį su­lauk­sian­ti 80-me­čio ju­bi­lie­jaus, džiau­gia­si sa­vo ap­si­spren­di­mu. Re­dak­ci­jos pa­kal­bin­ta bal­sie­tė pir­miau­siai da­li­jo­si sa­vo pa­ty­ri­mu ir iš­gy­ve­ni­mais.

„Žmo­nėms, ku­rie li­ko vie­ni­ši ir sun­kiai ken­čia vie­nat­vę, no­rė­čiau pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją. Gal leng­viau bus jiems ap­si­spręs­ti?

Gy­ve­nau nuo­sa­va­me na­me: ant­ra­me aukš­te aš, pir­ma­me – ma­no duk­ra su šei­ma. At­ro­dė taip bus vi­sa­da. Bet duk­ra mi­rė. Vi­si jos la­bai ge­dė­jom. Aš taip per­gy­ve­nau ir ver­kiau, kad at­ro­dė ir ma­ne jau reiks lai­do­ti.

Nep­ri­si­me­nu, kas pir­ma da­vė min­tį man va­žiuo­ti į se­ne­lių na­mus. Pra­džio­je tą pa­siū­ly­mą at­me­čiau, o pa­skui pra­dė­jau gal­vo­ti. Kai ap­si­spren­džiau vėl ver­kiau: gai­la bu­vo pa­lik­ti na­me­lius, nors at­si­neš­ti mal­kų, van­dens da­rė­si vis sun­kiau.

Su­sit­var­kiau do­ku­men­tus, vis­ką pa­li­kau ir iš­va­žia­vau. O čia – ne­pa­ti­kė­jau, kad bus taip ge­rai. Per­so­na­las vis­kuo pa­si­rū­pi­na, ge­rai mai­ti­na, šil­ta, ge­ra. O ir neat­ro­do, kad esu li­kus be sa­vo na­mų. Pa­va­sa­riop par­ve­šiu žie­mi­nius rū­bus, pa­siim­siu pa­va­sa­ri­nius ir vėl čia.

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį su­gu­žė­jo lan­ky­to­jų pas ma­ne pil­nas kam­ba­rys: žen­tas, anū­kai, pa­si­džiau­giau, kad čia man tik­rai yra ge­ra. Sma­gu ir jiems tą gir­dė­ti. Be rei­ka­lo ver­kiau iš­va­žiuo­da­ma iš na­mų“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą bai­gia pa­šne­ko­vė.

O cent­re prieš po­rą me­tų įsi­kū­ru­si Zu­za­na Suk­ne­vi­čie­nė iš Ble­ko­nių gar­baus am­žiaus vie­nat­vę ken­čian­čius žmo­nes kvie­čia bent at­va­žiuo­ti ir sa­vo­mis aki­mis įsi­ti­kin­ti koks čia gy­ve­ni­mas. „Ar­gi ne­ge­rai?: nie­ko dirb­ti ne­rei­kia, il­sie­si sau, va­sa­rą pa­si­vaikš­čio­ti išei­ni, pao­buo­liau­ji“, – sa­vo ki­to­kiu gy­ve­ni­mu džiau­gia­si 79-erių su­lau­ku­si cent­ro gy­ven­to­ja.

Be­si­do­min­čių­jų dau­gė­ja

Šią sa­vai­tę Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re pa­skelb­ta at­vi­rų du­rų die­na. Šio cent­ro di­rek­to­rės Re­gi­nos Bal­čy­tės tei­gi­mu, tam, kad pa­ska­tin­tu­me žmo­nes at­vyk­ti su­si­pa­žin­ti su dar­buo­to­jų tei­kia­ma pa­gal­ba vie­ni­šiems ir neį­ga­liems žmo­nėms, su ga­li­my­be jiems ap­si­gy­ven­ti cent­re.

Di­rek­to­rė pa­sa­ko­ja, jog do­mė­ji­ma­sis cent­ro veik­la nuo­lat au­ga, nes vi­suo­me­nei sens­tant ir dar­bin­giems iš­va­žiuo­jant į už­sie­nį, dau­gė­ja lie­kan­čių se­nų ir vie­ni­šų, neį­ga­lių žmo­nių, ku­riuos pa­lik­ti vie­nus gy­ven­ti bū­tų ne­sau­gu jiems pa­tiems ir tie­siog ne­hu­ma­niš­ka.

„Do­mi­si sa­vo bu­vu­siais gy­ven­to­jais ir se­niū­nai. Rū­pi, kaip čia įsi­kū­rė, kaip jau­čia­si bu­vę se­niū­ni­jos žmo­nės“, – tei­gia di­rek­to­rė.

Šiuo me­tu Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re gy­ve­na 54 glo­bo­ja­mi žmo­nės ir 30 rei­ka­lin­gų so­cia­li­nės prie­žiū­ros. Šio cent­ro pa­da­li­ny­je „Na­mi­nu­kas“ glau­džia­si 10 vai­kų, ku­rių dėl gir­ta­vi­mo pri­žiū­rė­ti ne­ga­li tė­vai.

„Mums sma­gu, kad jau su­lau­kia­me ne tik be­si­do­min­čių gy­ve­ni­mu čia, bet ir rė­mė­jų. Štai ne­se­niai Žvirb­lo­nių ir Žei­me­lio že­mės ūkio bend­ro­vės pa­si­do­mė­jo, ar ko mums ne­trūks­ta, pa­siū­lė 300 eu­rų pa­ra­mą, – džiau­gia­si R.Bal­čy­tė. – Mes jau ži­no­jo­me kur pa­ra­mą iš­leis­tu­me, nes la­bai rei­kė­jo spe­cia­lios du­šo kė­dės neį­ga­liems praus­ti. Kai ge­ra­da­riai su­ži­no­jo, jog pa­ra­ma tu­rės tiks­lią pa­skir­tį, ją pa­di­di­no iki 500 eu­rų. Dar šiek tiek pri­si­dė­ję, tas dvi la­bai bran­gias kė­des įsi­gi­jo­me. Jos – di­de­lis pa­leng­vi­ni­mas bei pa­to­gu­mas ir neį­ga­liems mū­sų gy­ven­to­jams, ir juos ap­tar­nau­jan­tiems dar­buo­to­jams“, – be­si­kei­čian­čiu vi­suo­me­nės po­žiū­riu į so­cia­li­nės pa­ra­mos įstai­gas džiau­gia­si R.Bal­čy­tė.

Pla­nuo­ja­ma plės­tis

Šiuo me­tu Lin­ku­vos so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re yra 51 dar­buo­to­jų eta­tas. Cent­ro šil­dy­mo sis­te­mą pri­jun­gus prie gim­na­zi­jos, lais­vi li­ko ke­tu­ri kū­ri­kų eta­tai. Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spren­di­mu, dėl to bend­ras cent­ro dar­buo­to­jų eta­tų skai­čius ir mo­kos fon­das ne­su­ma­žė­jo.

„Nes jau se­niai sa­kiau, kad cent­rui rei­kia ki­ne­zi­te­ra­peu­to ir psi­cho­lo­go. Kad šie spe­cia­lis­tai mū­sų įstai­gai rei­ka­lin­gi ir kad jų pa­slau­gas bū­ti­na įtrauk­ti į tei­kia­mų pa­slau­gų pa­ke­tą, pa­tvir­ti­no ir at­lik­tas Sei­mo kont­ro­lie­riaus tar­ny­bos pa­tik­ri­ni­mas,“ – sa­ko R.Bal­čy­tė.

Di­rek­to­rė sa­ko, jog ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti pro­jek­ti­nė­mis lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą nau­jų pa­tal­pų ren­gi­mą.

Bu­vu­sios Lin­ku­vos vais­ti­nės pa­sta­te, 125 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te nu­ma­ty­ta įreng­ti va­di­na­mą­sias ato­kvė­pio pa­tal­pas. Čia bū­tų tei­kia­ma nau­ja pa­slau­ga, apie ku­rią sva­jo­ja neį­ga­lius ar se­ny­vo am­žiaus na­muo­se pri­žiū­rin­tys ar­ti­mie­ji.

„Mes šiems žmo­nėms pa­kei­si­me ar­ti­muo­sius, kol jie per ato­kvė­piui skir­tą lai­ką gy­dy­sis ar il­sė­sis“, – sa­ko di­rek­to­rė, įsi­ti­ki­nu­si, kad ši dar re­tai kur tei­kia­ma pa­slau­ga ra­jo­no gy­ven­to­jams yra rei­ka­lin­ga ir grei­tai taps pa­klau­si.

Re­na­tos ŽIE­DIE­NĖS nuo­tr.

Jau­nes­nė ir stip­res­nė Zu­za­na Suk­ne­vi­čie­nė pa­ti na­muo­se kep­da­vo duo­ną, da­bar tik ga­lė­jo pa­ta­ri­nė­ti cent­ro dar­buo­to­joms. Nes už­min­ky­ti teš­lą – daug jė­gų rei­ka­lau­jan­tis dar­bas.

„Dar­bin­giems iš­va­žiuo­jant į už­sie­nį, vis dau­giau lie­ka se­nų ar neį­ga­lių žmo­nių, ku­riems rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra ar glo­ba. To­dėl cent­ro pa­slau­gų po­rei­kis au­ga“, – tei­gia di­rek­to­rė Re­gi­na Bal­čy­tė.